Po valandos išplaikėm. Mūsų maršrūtas - Didysis ratas. Tai ratas Aukštaitijos nacionalinio parko ežerais ir juos jungiančiais upeliais (apie 28 km):
Vienoje maršruto atkarpoje (tarp Dringio ir Baluošo ežerų, netoli Vaišniūnų gyv.) inventorių ir keliautojus pervežė sausumos ruožu apie 1,5 km., o Ginučių kaime valtį reikėjo patiems persinešti per kelią (apie 20 m.). Tikrai buvo didelė "atrakcija" tai padaryt :)
Žemėlapį atsispausdinau iš valtine.lt puslapio, taip pat ten yra ir maršruto aprašymas. Aprašymas yra ir baidares.net puslapyje. Kadangi pati aš plaukiau jau ne pirmą kartą šiuo maršrutu, tai orientuotis buvo nesudetinga.
1 diena
Plaukiame Lūšio ežeru. Lūšiai – labiausiai turistų lankomas Aukštaitijos nacionalinio parko ežeras, kurio plotas 391,4 ha, ilgis – 6.2 km, didžiausias plotis 1.1 km, kranto linija 16.4 km, didžiausias gylis 37 (rytinėje ežero dalyje), dažniausiai esantis gylis 5- 10 metrų.
Po to svarbu nepražiopsot posukio į Meiros upelį:
O toliau jau pagal žemėlapį: Meiros upeliu (per etnografinį gatvės tipo buvusį žvejų kaimą)- Dringykščio ežeru - Dumblynės upeliu - Dringio ežeru iki poilsiavietės Juodakumpio įlankoje netoli Vaišniūnų kaimo.
Dringis vienas iš didžiausių(3-ias pagal dydį) ir žuvingiausias Nacionalinio parko ežeras. Plotas 713,1 ha. Ilgis 4,5 km, didžiausias plotis 3,0 km. Didžiausias gylis 24,0 m, vidutinis gylis 8,4 m. Krantai labai vingiuoti, daug įlankų.
Priplaukiam prie Vaišniūnų poilsiavietės, paskambinom į valtinę ir jie atvažiavo mus perkėlė.
Vaišniūnų poilsiavietė:
Persikėlėm į Baluošo ežerą. Čia papietavom valtyje ir plaukėm toliau.
Baluošo ilgis 4,6 km, plotis 1,4 km. Ežere yra 7 salos. Vienoje iš jų salų, Ilgasalėje, yra nedidelis ežerėlis, kurį su Baluošu jungia sąsiauris į Ilgasalę - vienintelį Lietuvoje ežerą saloje.
Įplaukimas į upelį, kuris veda į ežeriuką:
O čia taip atrodo tas įplaukimas ir upelis iš ežeriuko pusės. labai gera vieta ieškot paparčio žiedą per Jonines, nes visos upelio pakrantės apaugę papračiais:
Įžymusis ežeriukas:
Pripaukėm prie tilto link Baluošykščio ežero. Iki šio tilto vyko lenktinės, norėjom aplenkti kitus valtininkus ir baidarininkus. Čia šiaip, dėl sportinio intereso. Kelis aplenkėm, bet tik praplaukus tiltą prasidėjo upelis, kuriame mes strigom ir strigom, ir visi mus lenkė ir lenkė:) Kaip paaiškėjo po to, ne tik kad ir pats mūsų ekipaūas su manta yra sunkus, bet dar ir pati valtis yra sunkesnė už kitas, todėl nemažai teko ją stumti per upelius:)
Įplaukimas į Srovinaitį:
Plaukimas į Srovinaitį irgi buvo įdomus.Įdomi gamta, aukšti medžiai. Valtį tai stumiam, tai plaukiam (daugiau stumiam :), o vienoj vietoj buvo medis nukritęs per upę, tai irgi buvo atrakciją pro jį pralist :)
Priplaukiam Ginučius (www.ginuciai.lt pasirinkite poilsis ;)), kur reikės tik 20 m pernešti valtį, kurios mes 4 net pakelt negalėjom :)
Gerai, kad pataikėm su visu srautu, tai visi vyrai visų valčių pernešė po vieną valtis.10 vyrų vos vos nešė valtį, neįsivaizuoju ką šitoj vietoj daryt, jei plauki be kompanijos...
Keliautojai ilsysi prie Ginūčių malūno. Valgo, geria alų (yra parduotuvė ir kavynė šalia) ir...
Ginučių vandens malūnas – 19 a. technikos paminklas, čia veikia nedidelis seno malūno muziejus.
Ilgas plaukimas/stumimas ilgu Almajos upeliu link Asėko ežero (virš 2,5 km, plaukėm apie valandą):
Priplaukėm prie mūsų stovyklavietės Linkmenas ežere. Stovyklavietės valdytojas, t.y. pinigų surinkėjas už nieką, - http://www.trainiskis.lt/lt/stovyklavietes. Nors jų puslapyje šios stovyklavietės nėra, tačiau apie 23 val prisistatė, pinigėlius surinko ir vizitinę kortelę įteikė, o stovyklavietėje net malkų nebuvo (tiesa, kai jie atvažiavo, paklausiau, kur malkos, tai sako, galit iš mūsų mašinos paimt atraižų. 23 val, kai mes jau pusę miško apėjom! :))) Tualetas - medinis namukas su skyle... Nėra ši poilsiavietė patraukli, kiek atsimenų Almajas ežere žymiai gražiasnė ir visai neblogai įrengta. Tik mes turėjom laisvo laiko, norėjom pirma diena daugiau praplaukt, tai ir plaukėm iki jo. Almajas ežere stovyklavietė turėjo būti perpildyta, nes visas savaitgalio srautas apsistojo tenai :)
O čia keliatas nuotraukų iš stovyklavietės:
Vakare prie laužo:
Valgyt vyrėm ant dujinės viryklės, o laužą tiesiog pasisedėjimui užkūrėm. Bet tuo pačiu iškepėm dešrelių ant šakelių bei bulvių lauže :) Apie 12 val ėjom miegot.
Per diena praplaukėm 19 km, išplaukėm 10 val., stovyklavietėj buvom jeigu neklistų apie 18 val. Kitą rytą vyrai jau sunkiai galėjo atsisėst, bet vis tiek džiaugėsi, kad pirmą dieną daugiau praplaukėm ir galim iš ryto neskubėt :)
2 diena
Antrą dieną kaip ir žadėjom neskubėjom. Išplaukėm apie 11.30 val., Palūšėje buvom apie 15 val. atstūmas - 9 km.
Netoli nuo stovuklavietės buvo mūsų pirmas šios dienos lankytinas objektas - Ladakalnis.
Tai Aukštaičių Venecija, viena iš gražiausių vietų Lietuvoje. Iškilęs jis 175 m virš jūros lygio. Saulėtą dieną nuo jo viršūnės matosi 6 ežerai. Rytinėje kalno papėdėje tyvuliuoja Linkmenas ir Asėkas, pietinėje - Alksnas, Alksnaitis o vakarinėje – didžiulis Ūkojas ir Pakasas. Į parko šiaurę Ladakalniu prasideda geomorfologinis draustinis. Ištisa kalvų grandinė-ledynmečio palikimas. Nuo kalno žiūrint į rytus, tarp dviejų ežerų išaugęs vienintelis parke 18 ha ąžuolynas. Jame auga retos augalų rūšys. Manoma, kad ant šio kalno buvo aukojamos aukos baltų gyvybės deivei Ladai - didžiajai Motinai, viso pasaulio gimdytojai.
Priplaukimas prie Ladakalnio:
"Takelis" į Ladakalnį:
Iš tikrųjų Ladakalnis šiuo metu yra namažai apaugęs, ir pamatyti tuos 6 ežerus yra pakankamai sunku:
Plaukiant toliau ilgąja atkarpa/ape nuo Linkmeno ežero link Asalnykščio, grožėjomes kaimo namukais, poilsevietėm bei stovyklavietėm prie ežero kranto:
Griūvantis tiltas plaukiant link Puziniškių:
Truputį praplaukus už tilto matėsi graži stovyklavvietė su daug medinių stalų ir suoliukų:
O šito poilsio tiltelio ir mes neaplenkėm. sustojom prie jo, išsimaudėm (labai nepatogus įlipimas į vandenį, jokių kopečių, o dugnas dumblas), pasidegimom:
Praplaukėm pro Puziniškių ąžuolą, kuriuo kamieno apimtis - 4,6 m:
Įplaukėm į Asalnus, kurio ilgis 4,8 km ir paskutinį kartą išsimaudėm ežere tiesiai iš valties:
Toliau laukė ilgas makalavimas irklais iki Palūšės. Pakeliui pamatėm dar kelias stovyklavietes:
Palūšė mus pasitiko su lietumi:)
Dar šalia valtinės pastebėjau jaukų naujos statybos poilsio namelį, kad net ėjau išsiaiškint pavadinimą. Vadinasi "Karolio sodyba":
Taip ir baigėsi mūsų dydisi plaukimas. Pilnas įspudžių, nuotykių ir geros nuotaikos :)
P.S. Važiuojant atgal per Kaltanėnus, Kaltanėnuose pastebėjau labai gražiai sutvarkyta pastata, vėl knetėjo išsiaiškinti kas čia per vieta, pasirodo - kaimo turizmo sodyba "Prie Žeimenos":)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą