Vaikai, rankdarbiai, kelionės, eko gyvenimo būdas (ekologiškas ir ekonomiškas), slidinėjimas, gėlės, skanumynai ir kitos malonios smulkmenos, kuriomis džiaugiuosi ir apie kurias rašau.

Turėk didelių sumanymų, bet džiaukis mažais malonumais.

Smagu, kad užsukot :)

2012 m. gruodžio 21 d., penktadienis

Ką daryti, vaikui pradėjus sirgti. Mamų patarimai.



- Būtina gydyti atsiradusią slogą, bent kas valandą plauti jūros druskos tirpalu ir valyt nosį (man tai misija neįmanoma...);
- kaitinti kojas, kai tik pradeda čiaudėt, galima druskų ar garstyčių į vandenį įdėt;
- esant slogai ir kosėjant, guldyt ant pagalvės, kad gulėtų nuožulniai;
- nešiojant, darau krūtinės paspaudimus (ant iškvėpimo), siekiant paskatinti atsikosėjimą;
- vibracinis masažas - geriausias vaistas esant drėgnam kosuliui;
- atsikosėjimą skatina kutenimas, šokinėjimas ant kamuolio, dūkimas, juokimas, virkdymas;
- daug gerti šiltų gėrimų;

- inhaliacijos garais (labai atsargiai su EA inhaliacijom, ypač esant sausam kosuliui, obstrukcijai);
- rekomenduojamas varškės kompresas, aš taip ir neprisiruošiau padaryt (kaip daryti yra čia aprašyta http://vaivosmokyklele.blogspot.com/2008/10/kompresai-gerklei.html);
- šiltai laikyt krūtinėlę;
- druskų kambarys gerai (Trasalyje arba Pušine kelyje yra);
- įtrynimai eukaliptų tepalų krūtinėles, nugaros bei pėdų;
- karstų bulvių kompresas;
- Labai gerai kvėpavimo takus atpalaiduoja garstyčių lapeliai ant pėdučių (lapeli perkirpti per pusę ir sušlapinus dėti ant padukų, užmauti medvilnines arba vilnones kojines ir palaikyti kokia valanda. Ši procedūra nakčiai),
- taip pat labai padeda druskų kompresai ant krūtines (šaukštą druskos ištirpinti karstame vandenyje, tada būtinai natūralu skuduriuką ar rankšluostį gerai tame tirpale išmirkyti ir dėti ant krūtinės. Apvynioti vilnoniu šaliku ar skraiste. Palikti dviem valandom du kartus per dieną. Tiesa, jokiu celafanų šiam kompresui nereikia)

Nuo slogos:
-          Burokėlių sultys, juos galima lašint ilgai ir po daug (3 kartus dienoje), jie veikia slogą į gerą pusę: užkimusią nosį atkemša, tirštą slogą suskystina, skystą sumažina. Taip pat daktarė minėjo, kad teigiamai veikia adenoidus. Tik negalima lašint iškart išspaudus, reikia išlaikyti bent valandą atvirame inde.
-          Sumaišyti sviestą su česnaku trintu lygiom dalim, praspaust pro sietelį ar merliuką, kad liktų tik sviestas ir juo tepti nosį. Labai palengvina, ir atkemša net sinusitą. Negriaužia.

Susiję įrašai: Apie bronchito eiga ir antibiotikų atsargų (ne)vartojimą http://gyventi-smagu.blogspot.com/2012/12/bronchitas-maziuko-ligos-istorija.html

Dar info iš interneto platybių, deja be nuorodų į šaltinius:


Kaip gydyti vaiką, sergantį ūmia kvėpavimo takų liga

Daugiau negu 90 proc. vaikus kamuojančių ligų sudaro ūmios viršutinių kvėpavimo takų ligos, dažniausiai pasireiškiančios šaltuoju metų laiku. Apie šių ligų gydymą pasakoja specialistai.

Jeigu vaikas karščiuoja
Net jeigu vaiko kūno temperatūra ne itin aukšta, tėveliai dažniausiai griebiasi ją mažinančių vaistų. Matyt, jie nepakankamai gerai žino, kad karščiavimas yra organizmo apsauginė reakcija.

Reikia pasakyti, kad stabilią kūno temperatūrą, svyruojančią tarp 36-37OC, sąlygoja šilumos gamybos ir šilumos atidavimo pusiausvyra.

Prasidėjus uždegiminiam procesui, organizme pradeda gamintis pirogenai, kurie įspėja galvos smegenis, kad būtina susiaurinti kraujagysles ir sustiprinti raumenų susitraukimus. Štai kodėl žmogų pradeda krėsti drebulys ir pakyla kūno temperatūra.
Šaltkrėčio kamuojamą vaiką reikia šilčiau apkloti ir sušildyti.

Karščiavimas naudingas tuo, kad jis padeda organizmui kovoti su ligos sukėlėjais: aukštesnėje negu 37OC temperatūroje daugelis mikrobų nebeįstengia daugintis, o kai kurios apsauginės substancijos, pavyzdžiui, interferonas, pradeda skirtis tik esant 38OC.

Dauguma vaikų karščiavimą toleruoja geriau negu suaugusieji, todėl jeigu kūno temperatūra neviršija 39OC, ją mažinančių vaistų nereikia duoti.

Kada būtini temperatūrą mažinantys vaistai
Pirmaisiais 2-3 gyvenimo mėnesiais kūdikiai dažniausiai blogai toleruoja karščiavimą, todėl jau esant 38OC, gydytojai paprastai skiria temperatūrą mažinančius vaistus.

Mažų vaikų didesnis lyginamasis kūno paviršius, todėl jų “sušilimui” reikia daugiau šilumos.
Dėl šios priežasties raumenų drebulys neretai virsta vadinamaisiais febriliais traukuliais.

Tokius traukulius patyrusiems mažyliams iki 3 metų amžiaus rekomenduojama duoti karščiavimą mažinančių vaistų, kūno temperatūrai pasiekus 38 ar daugiau laipsnių.

Kartais vaikams išsivysto vadinamoji piktybinė hipertermija - odos kraujagyslės ne išsiplečia, o, atvirkščiai, susitraukia ir sutrikdo šilumos atidavimą.

Piktybinės hipertermijos simptomai: kūno temperatūra 40 ir daugiau laipsnių, “marmurinis” odos atspalvis, šaltos rankos ir kojos.
Tokiu atveju būtina vaikui duoti temperatūrą mažinančių vaistų, o jo kūnelį patrinti degtine iki paraudimo, kad pegerėtų šilumos atidavimas.
Be abejo, būtina nedelsiant pakviesti gydytoją.

Kokiais vaistais mažinti vaiko kūno temperatūrą
Geriausiai vaikui duoti paracetamolio. Bet ne atlaužti suaugusiems skirtos tabletės gabalėlį, o naudoti “vaikiškas” šio vaisto formas - skanesnes ir patogesnes.

Yra daug įvairių firminių paracetamolio pavadinimų, pavyzdžiui, eferalganas, gaminamas paprastų ir putojančių tablečių, tirpalų, sirupų bei žvakučių pavidalu.
Prireikus, galima pasirinkti pačią tinkamiausią jo formą.

Vaikams negalima duoti acetilsalicilo rūgšties - aspirino ir vaistų, kuriame jo yra.
Nerekomenduojama mažylių gydyti ir analginu, kuris labai nepalankiai veikia kraujodaros sistemą.

Karščiavimą mažinančių vaistų negalima:
- duoti iš anksto - jie būtini tik kūno temperatūrai pasiekus pavojingą ribą;

- duoti reguliariai - jie gali sukurti sveikimo iliuziją ir “užmaskuoti” besivystančias komplikacijas.

Jeigu vaikui teko duoti kūno temperatūrą mažinančių vaistų, būtina pakviesti gydytoją, nepriklausomai nuo to, ar temperatūra sumažėjo, ar ne.

Kaip gydyti slogą ir kosulį

Sloga ypač kamuoja kūdikius. Užgulta nosytė trukdo jiems čiulpti pieną. O vyresni vaikai sloguodami jaučiasi pakenčiamai.

Jeigu iš nosies skiriasi labai mažai išskyrų, tai, kol jos skystos, galima 2-4 kartus per dieną į nosytę lašinti kraujagysles susiaurinančius lašus - otriviną arba galazoliną, naftiziną, sanoriną.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams tinka 0,05 proc. tirpalai, o patiems mažiausiems - 0,01 proc. Jeigu vaistinėje yra tik 0,1 proc. tirpalo, tai būtina jį 3-4 kartus atskiesti vandeniu. Tokius lašus galima naudoti ne ilgiau negu 3 dienas.

Kai išskyros sutirštėja, geriausia lašinti 1 proc. druskos tirpalą.

Beje, jeigu vaikas ne itin kamuojasi,
galima iš pat pradžių gydyti vien tokiu tirpalu, nenaudojant kraujagysles plečiančių lašų.

Prieš lašinant vaistus, būtina vaiką paguldyti ant nugaros taip, kad jo galvelė nusvirtų žemyn, o šnervės įgautų vertikalią padėtį - tuomet vaistai pasieks ir nosiaryklę.

Lašai su antibiotikais, sergant ūmiomis kvėpavimo takų ligomis, nebūtini. Bet, pasitarus su gydytoju, galima vaikui duoti specialių vaistų nuo slogos.

Sausas kosulys paprastai neilgai kamuoja mažylius, Greitai jie pradeda atsikosėti, todėl geriausia iš pat pradžių pradėti juos girdyti šiltu šarminiu gėrimu - pienu su soda (1/2 arbatinio šaukštelio į stiklinę vandens) arba mineraliniu vandeniu.

Drėgnas kosulys yra apsauginė organizmo reakcija, todėl nereikia jo malšinti. Atvirkščiai, reikia jį stimuliuoti, kad greičiau pasišalintų skrepliai.

Neretai ūmiomis kvėpavimo takų ligomis ir gripu (arba paragripu) sergantiems vaikams išsivyto laringitas, pasireiškiantis “lojančiu” kosuliu ir pasunkėjusiu kvėpavimu.
Tokiu atveju būtina skubiai padaryti garų inhaliaciją. Bet ne paprastų garų, besiveržiančių iš puodo ar arbatinuko, o virtų bulvių garų, sklindančių pro specialią iš kieto popieriaus pagamintą tūtą.
Inhaliacijos trukmė yra 5-10 minučių.

Jeigu kūdikis dar labai mažas, reikia vonios kambaryje atsukti visus karšto vandens čiaupus ir 15-20 minučių palaikyti mažylį tokioje drėgnoje atmosferoje.

Jeigu vaiko savijauta nepagerėja ir nesušvelnėja jo kosulys, būtina nedelsiant kviesti “Greitąją pagalbą”!

Šilumos procedūros
Garstyčių trauklapiai, taurės, deginantys pleistrai ir įtrynimai vaikams netinka. Jie paprasčiausiai neįstengtų ištverti tiek, kiek reikia, kad procedūra būtų efektyvi.

Be to, garstyčios skleidžia lakias medžiagas, kurios gali sukelti alergines reakcijas.
Visas minėtas priemones gali atstoti bendroji 39°C temperatūros vonia. Ji pakankamai išplečia odos kraujagysles ir nesukelia jokių nemalonių pojūčių.

Bet šią procedūrą galima daryti tik esant normaliai kūno temperatūrai, arba šiek tiek jai pakilus.

Bendras režimas

Nėra taisyklių, tinkamų visais atvejais: viskas priklauso nuo vaiko savijautos.

Jeigu vaikas stipriai karščiuoja ir labai blogai jaučiasi, jis turi gulėti lovoje. Kūno temperatūrai sumažėjus ir pagerėjus savijautai, vaikas gali atsikelti, bet į lauką jam eiti nevalia.

Nereikia
vaiko storai apmuturiuoti,
nereikia stengtis labai prišildyti jo kambarį.

Dažnai vėdinant patalpas, palengvėja kvėpavimas ir susilpnėja slogos simptomai.

Geriausia, kai kambario temperatūra yra 18-19OC, ar net šiek tiek žemesnė.

Nebūtina keisti vaiko mitybos raciono. Jeigu mažylis nenori valgyti, reikia pagaminti jo labai mėgstamą patiekalą, bet neversti jį suvalgyti: savijautai pagerėjus, pagerės ir apetitas. Sergantį vaiką reikia gausiai girdyti, nes prakaituodamas jis netenka daug skysčių.

Labai naudingi daržovių nuovirai, arbata su citrina ar aviečių uogiene, vaisių sultys.

Nepagrįstai manyta, kad vitaminas C padeda gydyti kvėpavimo takų ligas.

Vartojant labai daug vitamino C,
organizmas “išmoksta” energingiau jį pašalinti, todėl sumažinus dozę, šio svarbaus vitamino gali ir pristigti.

Paprastai į mokyklą ar vaikų darželį vaikui leidžiama grįžti po 5-6 dienų.

Ūmios kvėpavimo takų ligos dažniausiai tik trumpam sutrikdo vaiko sveikatą. Jos pavojingesnės tik kūdikiams ir lėtinėmis ligomis sergantiems vaikams. Tokius mažylius reikia ypač saugoti nuo sloguojančių ir kosinčių ligonių
Kosulys

Jį sukelia iš plaučių besiveržiantis oras, priverstinai susitraukus iškvepiamiesiems raumenims ir užsivėrus balso plyšiui. Kosulys turi būti veiksmingas norint pašalinti gleives. Toks pat procesas čiaudint vyksta nosyje. Kosulys gali kilti sergant nosiaryklės uždegimu arba plaučių uždegimu. Tai refleksinis veiksmas, leidžiantis apsaugoti plaučius nuo bet kokio užteršimo. Iš pradžių kosulys dažnai būna sausas, po to gali virsti švilpiančiu dusuliu arba drėgnu ir veiksmingu kosuliu. Taigi kosulį reikia vertinti ir nesijaudinti, jog vaikas naktį pakosi. Kiekvienas kosulio protrūkis miegant padeda pašalinti gleives, kurios kaupiasi bronchuose arba gerklėje ir ryklėje.

Bronchitas

Vaikų bronchitas paprastai būna ūmus. Dažnai jis yra virusinės kilmės, sukeltas plintant nosiaryklės uždegimui, kuris apima visą plaučių medį. Dažniausiai sergama žiemą, daugiau drėgno klimato zonose. Vaikas kosti sausai, ypač naktį, po to pradedama atkosėti skreplių. Temperatūra gali ir nepakilti. Kosulys kartai būna “švilpiantis” ir verčia galvoti apie astmą; iš čia pavadinimas “dusinantis bronchitas”, arba “astminis bronchitas”. Šis kosulys gali sukelti net vėmimą, kurio metu vaikas tam tikram laikui pašalina gleivių perteklių: intensyviai susitraukiant pilvui ir aktyviai iškvepiant, plaučiai “nudrenuojami”, kartu iš skrandžio pašalinamos gleivės, kurias vaikas galėjo nuryti.

Kūdikio organizmas net sirgdamas mokosi atsparumo ligoms


Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, visose išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse vaikai iki 3 metų amžiaus kvėpavimo takų ligomis serga vidutiniškai 6-8 kartus per metus. Didmiesčių vaikai serga iki 10 kartų. Dažniausiai serga vaikų lopšelius ar darželius pradėję lankyti mažyliai: nuo bendraamžių jie užsikrečia įvairiais virusais. Kadangi persirgus keletą metų išlieka imunitetas, tai mokydamiesi pradinėse klasėse darželius lankę vaikai serga rečiau, o namuose “lepinti” mokiniai - gerokai dažniau.

Kokie vaikai serga dažniau

* Neužgrūdinti vaikai. Veikiant šalčiui, sumažėja tokių vaikų kvėpavimo takų gleivinių apsauginė funkcija. Tokiomis sąlygomis virusai lengviau prasiskverbia į organizmą.

* Vaikai, turintys padidėjusius adenoidus ir migdolus. Kvėpuojant pro burną, oras nepakankamai sušyla, todėl bronchų gleivinė išdžiūsta ir nebeįstengia apsisaugoti nuo ligų sukėlėjų. Išvešėję migdolai ne tik nesaugo organizmo, bet ir patys tampa infekcijos židiniu.

* Rūkančiųjų vaikai. Jeigu suaugusieji rūko kambaryje, jų vaikai 3-6 kartus dažniau serga ūmiomis virusinėmis kvėpavimo infekcijomis.

* Į alergijas linkę vaikai. Alergiško vaiko imuninė sistema savitai reaguoja į virusus. Sergant peršalimo liga, gaminasi mažiau teigiamų antikūnų (IgG klasės), todėl nesusiformuoja patvarus imunitetas, galintis apsaugoti nuo tos pačios ligos. Be to, sergant gaminasi “alerginiai” antikūnai (IgE klasės), kurie sukelia alergines reakcijas. Beje, dažnų peršalimo ligų kamuojamiems vaikams alergijos požymiai gali ir nepasireikšti, bet apie ją byloja specialūs testai.

* Baimingų tėvų vaikai. Jeigu vos vaikui sunegalavus tėvai duoda jam paracetamolio, tai ilgainiui gali susilpnėti jo imunitetas.

Paradoksalūs tyrimų rezultatai
Sveikam vaikui peršalimo ligos nepalieka jokių žymių. Komplikacijas gali sukelti tik gripas, bet nuo jo galima vaiką paskiepyti. Lėtinėmis ligomis sergantiems mažyliams peršalimo liga gali sukelti ligos paūmėjimą, todėl juos reikia ypač saugoti.

Pasak medikų, vaikams nesunkios peršalimo ligos gali būti netgi naudingos. Kadangi žmones visą laiką supa kvėpavimo organų ligų virusai, tai kartkartėmis visiems pasitaiko susirgti. Į organizmą patekę virusai tarsi treniruoja imuninę sistemą, mokydami ją reaguoti į infekciją. Be tokių “treniruočių” organizmas būtų į infekciją linkęs reaguoti perdėtai jautriai - gamintų mažai apsauginių antikūnų ir daug “alerginių”.

Tokios išvados patvirtintos ir Arizonoje, kur vaikai buvo stebimi daugelį metų. Vaikai, lankę lopšelius nuo 6 mėnesių amžiaus (ir dažnai sirgę peršalimo ligomis), astma sirgo 3 kartus rečiau negu “naminukai”. Šeimoje esantys vyresni vaikai, kurie kartkartėmis užkrečia savo jaunesniuosius broliukus ir sesutes, 20-25 proc. sumažina jų sergamumą astma. Beje, jau seniai pastebėta, kad astma dažniau suserga pirmagimiai. O dabar jau žinoma ir kodėl - jie kūdikystėje labiau saugomi nuo infekcijų ir todėl pirmaisiais gyvenimo mėnesiais neserga peršalimo ligomis.

Be abejo, tokios išvados neturėtų skatinti nesirūpinti savo vaikais: “Tegu serga, gal bus sveikesni”. Bet nereikėtų ir pernelyg nerimauti, jei jie kartais serga peršalimo ligomis. Sunku vaiką visiškai apsaugoti nuo tokių ligų.

Kokios vaikų kosulio priežastys


Žiemą netrunkama pastebėti, kad vaikas pradėjo kosėti. Kosulio priežasčių gali būti daug - pradedant paprasčiausia sloga ir baigiant astma ar plaučių uždegimu.

Žinoma, vien iš kosulio diagnozė nenustatoma, tačiau kiekvienai ligai būdingas vis kitoks kosulys. Įsiklausymas į kosulį ir žinios jums padės nuspręsti, kokių imtis priemonių. Čia aprašome dažniausiai pasitaikančius vaikų kosulio tipus.

Sausas kosulys su slogos simptomais

Sergant sloga, sausą kosulį gali sukelti nosies ir sinusų išskyros, kurios nuteka į gerklę ir ją erzina.
Kad vaiko nekamuotų sausas kosulys, patalpos turi būti pakankamai drėgnos. Duokite jam daug gerti, į nosį lašinkite kvėpavimą lengvinančius vaistus.

Kosulys, primenantis šuns lojimą

Labiausiai tikėtina priežastis - krupo virusinė infekcija, dėl kurios paburksta trachėja ir gerklos. Krupas prasideda panašiai kaip sloga, bet ligai plečiantis pakyla temperatūra, užkimsta balsas, prasideda sausas, šuns lojimą primenantis kosulys, kuris labiau kamuoja naktį. Serga dažniausiai vaikai iki 3 metų.

Uždegimą dažnai padeda sumažinti vėsus lauko oras, todėl jo nereikėtų vengti. Kosulį taip pat lengvina drėgmė, todėl leiskite vaikui pakvėpuoti pro drėgną marlę arba netoli jo pastatykite oro drėkintuvą. Dar vienas būdas - pabūti su vaiku vonios kambaryje, prisodrintame garų nuo veikiančio dušo.

Kartais krupu sergantiems vaikams kvėpavimas labai pasunkėja - tada jie gabenami į ligoninę ir gydomi kortikosteroidais.

Dusinantis, švokščiantis kosulys

Tokie simptomai būdingi bronchiolitui - bronchiolių uždegimui, kurį dažniausiai sukelia sincitinė virusinė infekcija. Kiti susiję simptomai - pakilusi temperatūra, gerklės skausmas, išskyros iš nosies.

Gydymui naudojami bronchus plečiantys vaistai. Taip pat padeda oro drėgmė. Vaikui reikia duoti gerti daug skysčių. Sunkesniais atvejais reikalinga hospitalizacija ir kvėpavimą gerinančios priemonės.

Drėgnas kosulys iš gerklės

Jį tikriausiai sukelia sinusų uždegimas ir į gerklę nutekančios išskyros. Kartais su tuo susijęs veido skausmas ir pakilusi temperatūra.

Sinusų uždegimą turi diagnozuoti gydytojas. Kadangi jį dažniausiai sukelia bakterinė infekcija, gali būti paskirti antibiotikai.

Drėgnas kosulys iš krūtinės


Labiausiai tikėtinos priežastys - bronchitas (stambiųjų bronchų uždegimas), bronchiolitas (smulkiųjų bronchų uždegimas) arba plaučių uždegimas. Virusinė arba bakterinė infekcija sukelia gilų, garsų kosulį ir aukštą temperatūrą.

Kartais kvėpavimo takuose susikaupusios gleivės apsunkina kvėpavimą - vaikas ima gaudyti orą, dusti.

Gydyti antibiotikais tinka tik tuo atveju,
kai infekcija bakterinė. Esant sunkiam kvėpavimui ir dusuliui, gali būti skiriami bronchus plečiantys vaistai.

Kvėpavimo takų atpalaidavimui reikėtų drėkinti kambario orą, o kad gleivės suskystėtų ir būtų lengviau atsikosėti, reikia duoti vaikui gerti daug skysčių. Sunkesniais atvejais gali būti reikalingas gydymas steroidais.

Stiprus, nepaliaujamas, dusinantis kosulys sunkiai “gaudant” orą

Labiausiai tikėtina priežastis - kokliušo bakterinė infekcija, kuria gali užsikrėsti neskiepyti ikimokyklinio amžiaus vaikai.

Gydoma antibiotikais. Vaikus iki 2 metų dažnai tenka hospitalizuoti. Pertusio infekcija dažnai sukelia komplikacijas - smegenų pokyčius, mirtinai pavojingą plaučių uždegimą, apopleksijos priepuolius. Jei įtariate ką nors panašaus, nedelsiant kvieskite gydytoją pediatrą.

Nuolatinis sausas kosulys
Nuolatinis sausas kosulys vaikams dažniausiai atsiranda dėl dažno gerklės erzinimo.
Išsiaiškinkite, kokia galėtų būti tokio erzinimo priežastis - gal patalpoje yra dūmų (dėl tabako rūkymo ar krosnelės pralaidumo), alergenų (dulkių erkučių išskyrų, pelėsių, gyvūnų pleiskanų). Patalpas reikėtų dažnai valyti dulkių siurbliu, drėkinti orą, riboti vaiko kontaktavimą su gyvūnais. Jei šios priemonės nepadeda, reikia kreiptis į medikus, kurie nuo alergijos paskirs steroidinių vaistų, antihistaminų.

Nuolatinis sausas, švokščiantis kosulys

Jei vaikas nuolat sunkiai alsuoja ir sausai kosti, priežastis gali būti astma.

Nuo astmos gali padėti bronchus plečiantys vaistai, kortikosteroidai. Reikėtų mažinti vaiko kontaktavimą su astmos priepuolius išprovokuojančiais alergenais - dulkių erkutėmis, gyvūnų pleiskanomis.

Pavojingi net kai kurie maisto ingredientai. Jei vaikui darosi sunku kvėpuoti, svarbu nedelsiant ieškoti medikų pagalbos.

KOSULĮ GYDANČIOS PRIEMONĖS, KURIOMS PRITARIA GYDYTOJAI


Daug skysčių.
Tinka vanduo, sultys, motinos pienas, jo pakaitalas ir kiti gėrimai, suskystinantys gleives ir padedantys lengviau atsikosėti.

Šilti gėrimai.
Gerklės spazmus padės atpalaiduoti šilta arbata su medumi arba vištienos sultinys.

Drėgnas oras.
Gerklę raminamai veikia drėgmė, todėl reikėtų naudotis oro drėkintuvu - geriausia tokiu, kuris gamina vėsų rūką.

Galvos pakėlimas.
Patartina pagalvėmis pakelti vaiko galvą aukščiau, kad palengvėtų išskyrų nutekėjimas.
Ledinukai. Cukrus padengia gerklės gleivinę ir numalšina jos kutenimą.

Druskos tirpalo lašai ir guminiai siurbliukai.
Padeda tiems vaikams, kurie dar nemoka išsipūsti nosies. Druskos tirpalas išskyras atpalaiduoja, ir jas galima išsiurbti gumine kriauše.

VAIKAMS NETINKAMI VAISTAI

Jei vaikui dar nėra 2 metų, nepasitarus su gydytoju vaistų iš viso geriau neduoti.

Daugelio vaistų medikai nerekomenduoja ir vyresniems vaikams.

Kai kurie vaistai nuo kosulio vaikams ne tik nepadeda, bet net gali sukelti kvėpavimo takų obstrukciją ir antrinę infekciją.

Kvėpavimą lengvinantys vaistai sutraukia nosies audinius ir gerina oro pralaidumą, tačiau gali sukelti nemigą ir jaudulį.

Antihistaminai palengvina alergijos simptomus, bet nuo kosulio padeda tik tuo atveju, kai jis susijęs su alergija.
-----------------------------------------------------------

.....ko nereiktu daryti, kai vaikas karsciuoja:
kai temperatura yra 38-38.3, vaistu jai mazinti neduodama tiems vaikams, kuriems anksciau nuo 38.5 nebuvo traukuliu. be gydytojo neduokit vaikui antibiotiku, sulfanilamidu, nedekite garstyciu, nekaitinkite koju, nedarykite inhaliaciju. ir svarbiausia - neklostykite pukiniais patalais. tuomet mazylis patenka i savotiska termosa ir negali atiduoti karscio aplinkai - temperatura jokiu budu nekris.
karsciuojantys vaikai labai prakaituoja. del to daznai keiskite drabuzius, dregna servetele daznai valykite pazastis, tarpukoji. duokite gerti skiestu sulciu, mineralinio vandens ar vesios arbatos.

jei reikia, galiu parasyti apie aptrynimus, kompresus, ledukus ir masazus.
gal kam bus naudinga

'temperatura malsina ne tik vaistai'
jei karsciuoja kudikis ir temp. yra 39o ir daugiau, nelaukite, kol pasirodys gydytojas, stenkites ja numusti. kol temp yra iki 38o, organizme gaminasi interferonas, saugantis nuo virusu. auksta temp (39-40o) jau netenka apsaugines f-jos, ji tampa stresiniu veiksniu, trukdanciu daugelio organu ir s-mu veiklai. tokia reikia stengtis numusti ne vien vaistais.

aptrynimai:
stipriai karsciuojanti mazyli nurenkite, kuneli, kojas ir rankas kelis kartus aptrinkite vesiame vandenyje (15-17o) suvilgytu frotiniu ranksluosciu. galite i mazyli nukreipti vesia dziovintuvo oro srove ar ivynioti i vesiame vandenyje ar skiestoje vandeniu degtineje suvilgyta paklode. palaikykite 10 min ir vel is naujo sudrekinkite.

kompresai:
jai mazylis priesinasi ivyniojamas ar trinamas, galite ant zastu ir blauzdu deti vesius kompresus. kiekvienam zastui ir blauzdai paimkite atkira audinio gabala, suvilgykite vesiu vandeniu, nugrezkite, kad nevarvetu ir uzvyniokite. kai mazylis guli, po blauzdomis dekite polietileno maiseli ar klijuote, kad nesuslaptu patalyne vesinantis kompresas keiciamas kas 5-10 min. jei vaiks uzmigo, tada geriau jo nekeisti. ant kompreso dar galite uzvynioti frotini ranksluosti. tokie kompresai dedami tik tada, kai vaiko zastai ir blauzdos silti.

ledukai:
temp-ai pakilus per 38.6o, kol atvyks gydytojas, galima deti ir leduku. juos suberkite i sandariai uzkemsamus mazus buteliukus ir uzdekite stambiuju kraujagysliu srityje: kaklo, pazastu, kirksnies.

masazas:
jei karsciuojancio mazylio kojos ir rankos saltos, jis isblyskes, svelniai vesiu ranksluosciu trinkite: masazuokite, kol susils ir paraus, t.y. normalizuosis kraujotaka. kai ji sutrinka, mazylio organizmas negali veiksmingai atiduoti karscio i aplinka, taigi ir temp nekrinta.....

6 komentarai:

  1. Puikūs patarimai sergančių vaikučių mamytėms. Kvėpavimo takus tikrai labai atpalaiduoja garstyčių lapeliai. :) Ir šiam reikalui puikiai pasitarnauja ant pėdukų užmautos medvilninės arba vilnonės kojinės.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Dėkoju jums už tokius naudingus patarimus. O tabletės vaikams geriau skirtos ne suaugusiems, o vaikams. Vaikai daug noriau šias tabletes geria.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Yra puslapių kur yra ligos pagal kodus, tada galima išsifiltruot simptomus, vaistus, ką daryt ir t.t. visai patogu, geriau nei, kad mūsų mamos vartydavo senas ligų enciklopedijas:)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Išties labai naudingi patarimai. Dažnai sergam kvėpavimo takų ligomis, tad tenka dažnai naudoti ir inhaliatorių, kuris gydo ir palengvina kvėpavimą. :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Iš tikrųjų profilaktiškai visada reikėtų vartoti ir vitaminų papildomai, kad sustiprinti imunitetą. Mano mažylis šiuo metu geria gnld natūralius vitaminus. Tikrai neblogi, žiūrėsim kaip toliau seksis.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Mažyliams susirgus taip pat svarbu padaryti slapimo tyrima. Taip pat ir po ligos - kartais po uzdegimu buna slapimo tyrime eritrocitai, jei jie randami - labai didele piktu ligu rizika, reiktu gydyti. O kai kurios ligos (pvz.: glomerulonefritas) labai klastingos - kartais jos atsiranda gerokai po gerkles uzdegimo ar panasiu iprastu infekciju.

    AtsakytiPanaikinti