Turėk didelių sumanymų, bet džiaukis mažais malonumais.

Kelionės, vaikai, zumba, big data, slidinėjimas, gėlės, skanumynai, rankdarbiai ir kitos malonios smulkmenos.

Smagu, kad užsukot :)


2010 m. rugpjūčio 29 d., sekmadienis

Natūralus rankų darbo muilas - pirmas bandymas

Skubu pasigirti  - pusė vasaros ruošiausi ir pagaliau vakar pasidariau beveik 2 kg muilo šaltuoju būdu! :) Kaip ir tikėjausi, labai patiko, tik po to daug indų plovimo :)
Visų muiliukų pagrindinė sudėtis ta pati, tik po to padalinau į kelias dalis ir skirtingus priedus įdėjau:
rudas - su kava, medumi ir cinamonu,
oranžinis - su ciberžole, medetkų žiedlapiais ir čiobrelių bei melisos eteriniais alejais,
gelsvas - pagrindinę masę sumaišiau su oranžinės masės likučiu ir įdėjau rožės žiedlapių bei sandalio ir jazminų eterinių aliejų,
4 gabaliukai beveik baltos spalvos - muilas be jokių priedų.
Muilo receptą sukūriau pati iš to ką turėjau, remiantis viena gera muilo skaičiuokle. Pirmam kartui, tai bijojau sugadint brangius produktus... :) Todėl naudojau kiaulės taukus, o taip pat kokoso aliejų (rafinuotą), alyvuogių aliejų (nerafinuotą), saulėgražų aliejų (nerafinuotą), bičių vašką, po truputį ricinos aliejaus ir migdolų aliejaus rafinuoto įmaišiau, ir dar pariebinimui makadamijų ir kviečių gemalų aliejaus įdėjau.
Tekstūra ir spalva gavosi maloni, pūtuoja. Melisų kvapo nereikėjo dėt :) Po 6 savaičių galėsiu įvertinti kitas muilo savybes. Pėdsako sulaukiau greitai, ir sustingo mažiau negu per 24 val. Gėlio stadija manau praėjo, nes įdėjau dežutes į didelę plastikinę dėžę, kuria šiltai uždengiau, tai iki vėlaus vakaro iš ten sklido šilumą.
Reikia greičiau užsakinėt aliejų, kol ūpas nepraėjo :)

2010 m. rugpjūčio 18 d., trečiadienis

Jūrmaloje irgi smagu

Kai mes keliavom į Venstspilį, mano brolis - į Jūrmalą. Kaip supratau, jiems ten labai patiko. Štai jų įspūdžiai:

Į Latvija išsiruošėme labai anksti: apie 3 val. ryto. Važiavome automobiliu, todėl kelionė iki Jūrmalos truko pakankamai trumpai - apie 3 val. (išvykome iš Vilniaus). Vos kirtę sieną ėmėme juokauti, kad reikėtų pradėti žvalgytis mūsų kraštui nebūdingų statinių, parduotuvių, augalų ir pan. Tačiau mus nustebino tik mediniai elektros stulpai, kurių Lietuvoje jau seniausiai nebematėme. O visa kita priminė mūsų kraštą: parduotuvės (RIMI, MAXIMA), bankai, daugiabučiai, nuosavi namai ir kt. Tačiau vos įvažiavę į Jūrmalą – išteis nustebome: šiame mieste vyraujantis architektūros stilius nebūdingas nė vienam Lietuvos miestui. Pažymėtina, jog prieš įvažiuojant į Jūrmalą privalu stabtelėti prie automato: leidimas įvažiuoti į kurortą kainuoja latą (automatas priima tik monetas).

Jūrmala išties labai gražus, mielas akiai ir širdžiai miestas, tinkantis tiek aktyviam, tiek ir pasyviam poilsiui. Jūrmaloje daugiausia XIX-XX a. sandūros medinių pastatų. Išties įspūdingoje Jūrmalos architektūroje kūrybiškai dera įvairūs stiliai: klasicizmas, funkcionalizmas, art nouveau, nacionalinis romantizmas. Ypatingai sužavėjo miesto pastatų fasadai ir puošti dekoratyviniais medžio raižinių ornamentais stogai. Prekybos centrų mieste vos keli - ir tie stūkso miesto pakrašty. Automobiliui pastatyti yra daug nemokamų stovėjimo aikštelių. Nakvynėj galima likti kempinge - jų pastebėjome ne vieną.

Apsilankėme Jūrmalos miesto muziejuje, pasigrožėjome paroda, kurios eksponuojamuose  paveiksluose vyrauja jūros motyvai dvelkiantys pajūrio dvasia.

Be galo patiko Kristaps ir Auguste Morbergs vasarnamyje. 1883 m. statytas pastatas priklausė architektui  Kristaps Morbergs. Vėliau testamentu šis namas buvo paliktas Latvijos universitetui. Šio universiteto studentai veda nemokamas ekskursijas šiame name: vaizdžiai papasakoja namo bei jo šeimininkų istoriją, aprodo namą. Mums papasakojo, jog sovietmečiu šiame name buvo įrengtas sanatorijas, o senajame rūsyje kažkada buvo įrengtas baras. Pats  Kristaps  Morbergs suprojektavo šį namą: jis sugebėjo suderinti įvairius architektūros stilius, pritaikė XIX a. pabaigos - XX a. pradžios technikos naujoves. Nors apie Kristaps  Morbergs  iki apsilankymo šiuose namuose nebuvome nieko girdėję, supratome, jog jis buvo labai originalus žmogus, pavyzdžiui: namo lubas jis nusprendė papuošti siužetine tapyba. Namas mums padarė neišdildomą įspūdį.

Taip pat apsilankėme Jūrmalos muziejuje po atviru dangumi: nusifotografavome prie šiame muziejuje esančių medžio dirbinių. Smagu buvo pasivaikščioti Jūrmalos parkuose, kurių mieste yra keli. Atkreipėme dėmesį, jog Jūrmaloje nemažai dviračių takelių. Be to, dviračiais galima pasivažinėti ir paplūdimiu: tiesiog nuostabiai praleidome laiką besivažinėdami pajūriu ir grožėdamiesi nuostabiais jo vaizdais.

Visi Jūrmalos paplūdimiai nemokami. Smiltiniame Jūrmalos  paplūdimyje  pastebėjome daug vaikų žaidimo aikštelių, suolelių, tinklų futbolui ir tinkliniui žaisti.  Kopų Jūrmalos pajūryje nėra. Įdomu tai, jog pastatai stūkso tiesiog prie pajūrio: mums labai patiko tarsi laivas jūros link išsikišęs viešbutis.

Paplūdimyje žmonių neperkrauta, tad mes be ypatingų pastangų radome vietą poilsiui. Mus labai prajuokino tai, kad latviškai kabančių žmonių mes beveik nesutikome - daugiausia girdėti kalbančių rusiškai ir lietuviškai. Vanduo šiltas ir ramus, todėl paplūdimyje daug poilsiaujančių su vaikais. Labai populiarūs plastiko gultai, kuriuos čia pat galima išsinuomoti. Pajūryje stovi patogios dvipusės persirengimo būdelės. Paplūdimyje nusifotografavome prie žavios skulptūros “Vėžlio“, simbolizuojančios pastovumą ir ilgą gyvenimą. Pastebėjome, jog poilsiautojai labai mėgsta įsiamžinti prie šio “Vėžlio“ .

Pagrindinė Jūrmalos pėsčiųjų gatvė — Jomas iela. Ši gatvė primena Palangos J. Basanavičiaus gatvę, tik ji ne tokia  plati ir triukšminga. Čia pilna restoranų, vasaros terasų, viešbučių. Afišose — kvietimai apsilankyti kultūros namuose ir koncertų salėje „Dzintari“.

Į “Naujoji banga“, “KVN“ televizijos transliuojamus renginius suvažiuoja rusakalbiai iš viso pasaulio. Mūsų kelionės metu vyko renginio “Naujoji banga“ uždarymas, kuri per televiziją tiesiogiai stebėjome jaukioje Jomas iela esančioje kavinukėje.

Mūsų kelionės metu apsilankėme ir  Rygos zoologijos sode. Jis įrengtas Mežaparks  pušyne. Zoologijos sode gyvena išties daug įvairių gyvūnų: zebrų, kupranugarių, meškų bei kitų gyvūnų, kurių anksčiau net nebuvome matę. Kadangi zoologijos sode buvome labai karštos dienos metu, dauguma gyvūnų buvo ramūs, snūduriavo. Zoologijos sodas pakankamai didelis, todėl apsilankymas jame trunka 1-2 val. Kasoje galima pasiimti zoologijos sodo žemėlapį. Aprašyti visų įspūdžių tiesiog neįmanoma, šiame zoologijos sode tiesiog reikia pačiam apsilankyti.  

Savo kelione likome labai patenkinti, nusprendėme, jog laiką praleidome tiesiog  nuostabiai.


Kelionė į Norvegiją. Dar šiek tiek info.


MARŠRUTO SUDARYMAS

Kaip ir visada, geriausios idejos kila spontaniškai :) Eilini karta peržvelgiau ryanair.com pasiulymus, ir sugalvojau daugiau apie šią kompaniją pasiskaityt, nes nelabai man aiški buvo jų sistema. Tai atradau makalius.lt puslapį, kur daug pateikta naudingos info. Po to perskaičiau visą ryanair.com info ir nusprendžiau pabandyt. Užsakinejau bilietus į Barseloną, bet iš pirmo karto nesigavo. Nusprendžiau kitą dieną pabandyt, o kitą dieną jau nebuvo tų bilietų į Barseloną, todėl pasirinkau Oslo, ir viskas gavosi :) Taigi, bilietai užsakyti. Reikia sugalvot, ka veikti tas 4 dienas Oslo. Kadangi nesu miestų megėja, tai Osle tupėt nesiruošiau. Galvoju, reikia patranzuot po Norvegiją, šitai idejai nebuvo pritarta. Buvo pasiūlyta pasidomėt geležinkeliu. Yandex.ru pagalba susiradau labai išsamų pasakojimą apie kelionę, kuris ir buvo atspirties taškas. O po to jau konkrečiai apie kiekvieną vietovę ieškojau info.

BILIETŲ REZERVAVIMAS IR PIRKIMAS

Lektuvo bilietai buvo uzsakyti prieš 2 mėn iki kelionės. Būtina nepamiršti atsispausdint įlaipinimo pasa (boarding pass) ir paimti jį su savim. Vietos nenurodomos, atsisėdi kur nori. Rekomenduoju kuo pirmiau įlipti į lektuvą, nes po to trūksta vietų susidėt rankinį bagažą... 

Po kelių dienų užsakiau ir traukinio bilietus, nes užsakant iš anksto, galima pasirinkti pačia mažiausia kaina (Minipris) 199 NOK (dar būna 299 ir 399 NOK). Normali kaina bilieto Oslo (Rygge) - Bergenas yra 618 NOK. Likus vienai dienai iki išskrydimo dar buvo bilietų už 399 NOK. Atsispausdini užsakymo lapelį, o pačius bilietus reikia atsispausdint iš bilietų automato (ticket mashine), kurios yra kiekvienoje geležinkelio stotelėje ir stotyje. Padaryti labai nesudetinga.

Labiausiai neaišku buvo su laivo bilietais. Jų puslapyje perskaičiau, kad perkant bilietą laive grynais daugiau negu 2 žmonėms, būtų pritaikyta 25 proc. nuolaida (nuo 665 NOK vienam žmogui visai nemaža nuolaida gaunasi). Todėl buvo nuspręsta, kad pirksim bilietus vietoj. Tačiau vėliau perskaičiau, kad reikia rezervuot vietas iš anksto, pradėjau su jais susirašinėjimą, iš kurio taip nieko ir neišsiaiškinau, į kiekvieną mano klausimą vis kita darbuotoja atsakinėjo. Taip ir išskydom nieko neišsiaiškinę. Be to domėjausi dėl to bilieto galiojimo, jeigu išlipi (perskaičiau apie tai rusų aprašymuose). Tai parašė, kad jeigu planuojam išlipt, tai reikia pirkti 2 bilietus: Flam-Balestrand ir Balestrand - Bergen. O tai jau žymiai brangiau ir ta 25 proc. nuolaida galiotų tik atkarpoj nuo Balestrando iki Bergeno. Galvoju, pasikeitė taisyklės, nes aprašymas buvo 2009 m. Taigi, iškeitėm grynų pinigų plaukimui ir nusprendėm pirkti bilietus vietoj. Flam'e užėjau į turizmo informacijos centrą, ten paaiškėjo, kad ten galima įsigyti bilietus į laivą. Svarbiausia: nereikia jokio vietų rezervavimo, pritaikė 25 proc. nuolaidą,  galioja vienas ir tas pats bilietas su persėdimu (bilieto galiojimas 1 mėn.) ir galima mokėti kortele! T.y. susirašinėjimas su fylkesbaatane@fjord1.no mus visiškai suklaidino... 

BAGAŽAS

Skrendant su ryanair'u galima vežtis 10 kg rankinio bagažo, kurio matmenys negali būti didesni kaip 50x40x25. Buvom įsitikinę, kad į tiek ir sutilpsim, tačiau išdėliojus visus daiktus ant grindų, kilo abejonių, bet vis dar tikėjomes... :) Kol 22 val. vakaro įsitikinom, kad netelpam ir reikia užsakyt bagažą. Užsakiau 1 bagažą į vieną pusę. Jų puslapyje tai labai lengva padaryt. Einama į Manage My Booking, pasirenkama Add Bags, iškart sumokama ir galioja. Nereikia jokios papildomos registracijos, patvirtinimo, nieko nereikia. 15 kg registruojamo bagažo kainuoja 70 Lt. Rinktis galima 15 kg arba 20 kg, vienas arba du bagažai, į vieną kelionės pusę arba ir atgal, t.y. labai lankstu. Ir šiaip, man jų rezervavimo sistema patiko.

DAIKTAI Į KELIONĘ

Kadangi žinojau, kad Norvegijoje labai brangus maistas, tai ji vežėmes iš Lietuvos. Pagrinde tai buvo lašiniai ir dešros š. rūkimo, duona, saldainiai, meduoliai, agurkai. Taip pat pripirkom sausų sriubų ir košių, nes planavom paimti mažą arbatinuką ir termosą, nes tikėjomes, kad turėsim galimybę užvirti vandens, bet deja deja, tik 3 dieną susiradom tokia galimybę Balestrand'o prieplaukoje, bet tada neturėjom vandens... :)))) Taigi, visas sriubas ir košes teko išmest oro uoste išskrendant, nes buvo viršsvoris. Vėliau arbatinukas su termosu truputi mums pasitarnavo, tačiau iš esmės neverta buvo jų imti.

Kiti svarbūs daiktai, kuriuos vežėmės, tai palapinė ir miegmaišis. Dėl palapinės skambinau į oro uosto saugos tarnybą, ar galimą ją vežtis (kad kuoliukų negalima vežtis ir taip buvo aišku). Tai atsakė, jei karkase nėra smalių aštrių daiktų, tai galit imt, t.y. konkrečiai neatsakė... Apžiūrėjau aš tą karkasą, ir nusprendžiau, kad aštrių daiktų jame nėra :) Iš tikrųjų, niekas prie palapinės niekur neprisikabimo. Miegmašį ėmėm vieną, ir dar ploną antklodę, nes du miegmaišiai labai daug vietos užima.

Labai naudingas daiktas yra kompresmaišis. Į jį sudėjau palapinės tentus, miegamaišį, antklodę, ir viską suspaudžiau.

Iš drabužių ėmėm labai nedaug, po 3 maikės, 2 šortus, golfą, maudimuką (neprireikė:). Iš viršutinių: flisą (šiltą megstinį), striukę, lietskraistę (pagal gimeteo.ru ir turėjo lyti vos ne visą laiką...). Kadangi mus jau pirmą dieną visiškai sulyjo, tai su tokių kiekių drabužių man buvo vėsoka :)

Batai. Važiavau su turistiniais batais (vibramais), kadangi maniau, kad planuojamas nusileidimas kalnuose tarpeklių bus akmenuotas, o po lietas ir slidus. Tačiau tenai buvo pakankamai platus takelis, ir spec. batai nebūtini, pakaktų gerų sportbačių. Tačiau man šie batai pravertė per lietų, nors kojos nesušlapo ir nešalo :)

OSLO (RYGGE) ORO UOSTAS

Nedidelis oro uostas, maždaug 60 km nuo Olso ir 3 km nuo Rygge geležinkelio stotelės. Nakčiai neuždaro, galima nakvot, tačiau pažadina 5 val. ryto :)

RYGGE GELEŽINKELIO STOTELĖ

Dėmesio: čia tik STOTELĖ! Jokios laukimo salės nėra, tik 2 stiklinės būdelės 6 žmonėms atsisėst. Tai, jeigu kam reikia laukti traukinio, tai darykit tai oro uoste ;) Teko matyt ten atvykusių, kurie ten kankinosi 7 val iki savo traukinio su visa manta per liūtį... Iš oro uosto į šią stotelę nemokamai veža autobusas (shuttle bus), kuris išvyksta iš oro uosto 20 min. iki traukinio išvykimo, t.y. stotelėje būnat 10 min. iki traukinio. Per šį laiką reikia susiorientuot ir atspausdint traukinio bilietus. Sakyčiau mažoka laiko, kai visą autobusą išleidžia žmonių ir visi bėga prie tų automatų. Bet kaip supratau, bilietą galima įsigyti ir traukinį. Galima mokėti kortele.

OSLO GELEŽINKELIO STOTIS

Užsidaro nakčiai nuo 1.15 iki 4.30 val...Didelė, sakyčiau laaabai didelė stotis miesto centre su prekybos centrais, begalę kavinių. Tačiau laukimo vietų bei tualetų ne per daugiausia. Beja, tualetai kainuoja 10 NOK (beveik 5 Lt...). Pagrindinėse laukimo vietose dienos metu neleidavo atsigult, vaikšto apsauga ir kelia žmones. Vakare užėmem nuošalesnę vietą, tai neprisikabino. 

ATSISKAITYMAS KORTELE

Kiek pastebėjom, tai atsiskaityti kortele galima visur: autobuse, traukiny, turizmo informacijos centre, kavinėje, parduotuvėse ir t.t.

TURIZMO INFORMACIJOS CENTRAI

Pirma vieta, į kurią užsukdavom kiekvienoje vietoje. Labai lengvai surandami, paprastai labai matomoj vietoj yra. Visur anglų (kartais ir vokiečių kalba) maloniai viską paaiškina. Daug lankstinukų, vietovės žemėlapių nemokamai. Be to, juose galima uzsisakyti viešbučius, transporto bilietus (kaip supratau, autobuso bilietai perkami pačiame autobuse), dienos nuolatinius miesto transportui ir t.t. Jų www adresai prasideda www.visit...no, pvz. www.visitoslo.no. Lankstinukų galima nemokamai parsisiust ir internetu. Iki kelionės pavyko užsakyti iš www.visitbergen.no. Taip pat bandžiau iš www.visitflam.no (bet ten lyg tai duoda nuoroda į kitą puslapį www.alr.no), bet kažkas nesigavo (gal internetas nutruko), daugiau nebandžiau dėl laiko stokos.


Kelionė į Norvegiją 2010.08.11-15

Keliauti galima įvairiai. Kelionės tikslai kiekvieno žmogaus irgi būna skirtingi. Man patinka savarankiškos kelionės ir žygiai. Patinka laisvė ir galimybė atitrukti nuo buities, kasdienybės, komforto. Galimybė pabūti gamtoje, kuo daugiau pamatyti ir patirti.
Visa tai ir buvo įgyvendinta šioje kelionėje į trolių šalį. Susipažinau su šalim, apie kurią beveik nieko nežinojau, pamačiau gražiausias ir lankomiausias Norvegijas vietas (ir labiausiai išreklamuotas :), skridau lektuvu, važiavau traukiniu, plaukiau laivu, vaiksčiojau pesčiomis, kilau į kalnus, miegojau palapinėje ir ne tik :) Ir visa tai tik per keturias dienas. Kažkas, toki keliavimo būda vadina "bomžavimu", man tai galimybė pažinti pasaulį ir išbandyti save. O patogiai išsimiegu aš savo lovoje :)
Pasiruošimas kelionei, informacijos paieška, maršrūto sudarymas užima nemažai laiko. Tikiuosi, mano pasakojimai sutaupys Jūsų laiką, sugundys panašiom kelionėm, o grįžę pasidalinsit savo įspūdžiais ;)
Norvegija yra valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalio vakarinėje ir šiaurinėje dalyje. Pietvakariuose Norvegijos krantus skalauja Šiaurės jūra, pietuose - Skagerakas, vakaruose - Šiaurės Atlanto vandenynas (Norvegijos jūra), šiaurės rytuose - Barenco jūra. Rytuose Skandinavijos kalnai Norvegiją skiria nuo Švedijos, o šiaurės rytuose ji ribojasi su Suomija ir Rusija. Palei pakrantę yra apie 150 000 salų ir salelių. Norvegijai taip pat priklauso Svalbardo salynas ir Jan Majeno sala, Lokių s. bei Atlanto pietuose esanti Buvė s.

Šalis nutįsusi iš šiaurės į pietus 1752 km siaura juosta. Didžiausias Norvegijos plotis – 434 km, o mažiausias – tik 6,3 km. Norvegijoje yra labiausiai į šiaurę nutolęs Europos žemyno kyšulys – Niordkiūras. Apie 1/3 Norvegijos teritorijos yra į šiaurę nuo poliaračio. Šalies pavadinimas kilo iš žodžių Nord vegr („kelias į šiaurę“). Valstybės plotas – 324 219 km², gyventojų sk. – 4 316 000. Sostinė – Oslas.

Krantai aukšti, uolėti, išraižyti fjordų. Fjordai susidarė tektoninių lūžių vietose. Ilgiausias (204 km) Norvegijos fjordas – Sognefjordas. Kadangi Norvegijoje gausu fjordų, tai ji pradėta vadinti fjordų kraštu. Tik Oslo ir Trondheimo fjordų krantai vietomis nuolaidūs. Arti krantų daug salų (skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių) ir šcherų.

Labai kalnuotas kraštas. Beveik 2/3 teritorijos yra > 500 m aukščio. Didesnę dalį Norvegijos užima Skandinavijos kalnai. Jų šlaitai statūs, giliai išraižyti, rytiniai suskaldyti upių slėnių. Pietuose jie aukštesni (Galhiopigeno k. 2469 m; Glitertino k. 2452 m). Šiaurėje kalnai siauri, suskaldyti, taip pat ten yra žemas (300-500 m) Finmarko plokščiakalnis. Žemumų taip pat yra Norvegijos pietuose ir kai kur pajūryje, jų plotis vietomis 40-50 km. Kitur dažniausiai vyrauja plokščiakalniai (fieldai): Dovrefielis, Jostedalsbrė, Jotunheimas, Telemarkas.

 
Faktai: 
apie 3500 Km per 100 val;
Transporto išlaidos - 820 Lt 1 žmogui (važiavom dviese);

100 km kaina 1 žmogui - 23,5 Lt :) 

Aplankyti įžymūs objektai:
- Miestai: Oslas, Bergenas;
- Turistiniai kaimai-miesteliai: Flam, Gudvangen, Balestrand;
- Bergeno geležinkelis - jungia Oslo su Bergenu, įeina į 20 pačių gražiausių pasaulio geležinkėlių;
- Flamsbana - kalnų geležinkėlis, jungiantis Myrdal kaimą su Flam kaimu, t.y. jungia kalnus su fjordais. Statytas 20 m., nuo 1920 m. Pagrinde eina tik per tunelius. Populiarus ir brangus :)
- Naerojfjordas - pats siauriausias Norvegijoje, siauriausia vieta 250 m., ilgis 18 km;
- Sognefjordas - pats ilgiausias Norvegijoje, ilgis 206 km;
- Auralndsfjordas - vaizdinga Sognefjordo rankovė, ilgis 29 km.
Taigi, mūsų maršrutas buvo toks :
Kaunas - Oslo (Rygge) - Oslo - Myrdal - Flam - Gudvangen - Flam - Balestrand - Bergen - Oslo (Rygge) - Kaunas
Žemėlapyje violetine spalva pažymėtas kelias primyn, o žalia spalva - atgal. Mėlyna - Sognefjordas.

Smulkiau (bilietų kainos nurodytos 1 žmogui):
Kaunas - Oslo (Rygge) (08.11 - 11.00 val) - lektuvu - 1000 km - 60 Lt + 70 Lt už bagažą (tik vienas ir tik į vieną pusę) 
Oslo (Rygge) - Oslo (08.11 - 15.52 val)- traukiniu - 66 km - 63 Lt (70 Nok)
Oslo - Myrdal (08.12 - 6.31 val) - traukiniu - 350 km - 90 Lt (199 Nok)
Myrdal - Flam (08.12) - peščiom - 21 km (įžymusis tarpeklis, kuriame yra Flamsbana)
Flam - Gudvangen (08.13 - 10.45 val)- autobusu - 16 km - 16 Lt (36 Nok)
Gudvangen - Flam (Neroj fjordas - Aurlandsfjordas)(08.13 - 11.30 val) - laiveliu - 30km - 115 Lt (255 Nok) - "Norvegija miniatiūroje" (labai išreklamuotas, bet nevertas tokiu pinigų. Čia tik mano asmeninė nuomonė ;)
Flam - Balestrand - Bergen (Auralndsfjordas - Sognefjordas) (iš Flam 08.13 - 15.30, iš Balestrand 08.14 - 7.50 val) -  laivu - 350 km - 225 Lt (500 Nok) (bilietas galioja 1 mėn, galima išlipti bet kur, po to vėl plaukti, labai patogu!)
Bergen - Oslo -Oslo (Rygge) (08.14 - 16.10 val)- traukiniu - 500 Km - 90 Lt (199 Nok)
Oslo (Rygge) - Kaunas (08.15 - 15.00 val) - lektuvu - 1000 km - 60 Lt
Kelionė iki Kauno oro uosto ir atgal - 200 km - 65 Lt
Mokestis už mašinos stovėjimą oro uoste - 69 Lt
Lektuvo ir traukinio bilietai buvo užsakyti prieš 2 mėn iki kelionės. Perkant traukinio bilietus Oslo (Rygge) - Bergenas - Oslo (Rygge) vietoje jis būtų 4 kartus brangesnis ;)
Maistas -  vežėmės iš Lietuvos. Ten pirkom tik kavą ir jogurtą :) Kainos kosminės...
Nakvynės:
1 nakvynė - pasivaikščiojimas po Oslo, geležinkelio stotis;
2-3 nakvynė - palapinėje kalnuose;
4 nakvynė - Oslo (Rygge) oro uoste :)
Orai (+15 ~ +17):
1 diena - labai lyjo, 2 diena - nedidelis debesuotumas, 3 diena - iš ryto lyjo, 4 diena - nerealiai saulėta :)
Pagrindiniai informacijos šaltiniai:
www.ryanair.com - lektuvo bilietai
www.nsb.no - traukinio bilietai
www.fjord1.no - info apie plaukimus laivais (bilietus pirkom Flam Info centre)
www.flaamsbana.no - info apie traukinuką iš Myrdal į Flamą ir atgal
www.visitnorway.no - info apie Norvegiją (rusų, anglų, vokiečių ir kitomis kalbomis)
www.visitoslo.no - info apie Oslą
www.visitbergen.com - info apie Bergeną
www.visitflam.no - info apie Flamą
http://www.ayda.ru/stories/show_story.php?id=9498, http://www.ayda.ru/stories/show_story.php?id=9499 - labai informatyvus ir įdomus pasakojimas apie kelionę po Norvegiją lektuvu, traukiniu ir laivu, padėjęs man suplanuot savo kelionę.
www.makalius.lt - viskas apie ryanair skrydžius, pigios kelionės savarankiškai
http://www.pasauliokeliones.lt/Keliones/Keliones-i-Norvegija/Po-Norvegija-keliauk-savarankiskai - panašus maršrutas, kuri siūlo kelionių agentūra
Tai tiek faktų, pasakojimas ir nuotraukos bus vėliau ;)

2010 m. rugpjūčio 1 d., sekmadienis

Ventspils - Ryga 2010

Kaip ir kiekvienais metais, labai norėjosi prie jūros. Buvom nusprendę, kad važiuosim į Jurmalą į "Nemo" kempingą (www.nemo.lv). Aišku, pasiskaičiau internete atsiliepimų apie jį, pažiūrėjau jų puslapį, parašiau jiems ir... apsigalvojau. Šiemet jie persikėlė į naują vietą, aną vietą kaip supratau rekonstruoja. Naujoje vietoje net nėra virtuvės. Be to apie pačią Jūrmalą neradau teigiamų atsiliepimų (prieš kokius 6-8 metus buvau Jūrmaloj, ir ji man nepaliko didelio įspūdžio). Taigi be ilgų dvejonių buvo nuspręsta važiuoti į miestą, kurį aš pernai įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio - Ventspilį :)  

Vaikų ir jaunimo miestą. Gėlių, fontanų ir parkų miestą. Мėlynos vėliavos pliažą. Tėvų ramybės uostą :)




Kaip ir pernai gyvenome palapinėje 3* kempinge - "Priejūras kempings" :) Tik su orų mums nepasisekė, t.y. nepasisekė man, ne nepavyko pasidegint :) Poilsiui ir žaidimams oras buvo pakenčiamas, o man nereikėjo vaikų saugot nuo saulės :))


Taigi, liepos 27 anksti ryte išvažiavom. Grižom liepos 31 laaabai vėlai vakare, tiksliau naktį. 

Maršrutas (1056 km): per Kauną - Klaipėdą - Šventąją - Liepoją - Jurkalnę - į Ventspilį, o grižom per Rygą.

Važiavo: 2 suaugę ir 4 vaikai (nuo 2,5 iki 7,5 m)

Išleista (be alkoholio ir suvenirų): 900 Lt. Iš jų:

- kuras - 240 Lt;

- 4 nakvynės kempinge palapinėje - 210 Lt;

- maistas - 300 Lt

- pramogos - 150 lt (iš jų Venspilio akvaparkas - 53 Lt (2,5 val visiems), 1 val važinėjimo mašinyte kempinge - 30 Lt, Rygos zoologijos sodas - 60 Lt ir kt)

Kas labiausiai paliko įspūdį? Nerealus griaustinis, sedėjimas džiakuzi po lietum ir Rygos zoologijos sode pirma karta gyvenime pamatyti paukščiai - flamingai:

Tai tiek faktų. Apie pačią kelionę tikiuosi parašysiu vėliau ;)

2 dienų pasivaiksčiojimas po Berlyną


Pigūs skrydžiai, pigūs skrydžiai... Tiek daug kartu girdėta frazė, ir niekada neišbandyta. O tai reiškia, reikia išbandyt:) Panaršiau po internetą, susiradau info, atsiliepimų ir pirmyn :)

Savo pažintį su pigiais skrydžiais pradėjau nuo populiariausio www.ryanair.com. Nemažai po jį naršiau, kol daugmaž išsiaiškinau, kaip viskas veikia. Ir... užsakiau bilietus :) Atvažiuoju pas tėvus, giriuosi, bet palaikimo nesulaukiu... Krizės metais skraidyt... Sakau, juk turėtų labai pigiai kainuot. Tik niekas nepatikėjo, kad už 100 Lt galima nuskrist pirmyn ir atgal...

Praėjo pora dienų, ir mano šeimoje atsirado dar daugiau norinčių paskraidyt :)))) Tai užsakiau, ir jiems bilietus. Ir taip gavosi, kad broliai su savo kompanija pirmiau už mane išbandė šiuos skrydžius ir įsitikino, kad tai yra tiesa - į Berlyną ir atgal bilietas kainavo 85 LT!!!!!

Išskrido labai anksti ryte iš Kauno. Atgal po 2 parų skrydis irgi ankstyvą rytą. Dar Lietuvoj užsakė 2 nakvynės hostelyje po 15 Eur už naktį miesto centre. Bet antra nakvyne nepasinaudojo, nes važiavo į oro uostą ir miegojo tenai :) Nusipirko 2 dienų nuolatinį miesto transportui, kuris kainavo ... EUR, ir važinėjo po visą miestą.

Paprašiau, kad truputi parašytų apie šią išvyką, nes iš pirmų lūpų įdomiau išgirst pasakojimą ;)

Išvykome anksti ryte - iš Kauno oro uosto. Lėktuvas po vienos valandos trukmės kelionės nusileido Schoenefeld oro uoste. Besileisdami grožėjomės Berlyno priemiesčio spalvų įvairove: raudoni stogai, žali medžiai, žydras baseinų vanduo.


Oro uoste gavome lankstinukų, kuriuose buvo pakankamai aiškiai nurodyti metro, autobusų maršrutai. Nustebino, jog mieste labai gerai išvystyta viešojo transporto sistema: galima keliauti metro, autobusais, tramvajais ir kt. Viešuoju transportu galima keliauti ne tik dieną, bet ir naktį. Atkreipėme dėmesį į tai, kad Berlyne labai daug dviratininkų, kurie važiuoja jiems skirtais takais, o didesnius atstumus jie įveikia metro – ši viešoji transporto priemonė puikiai pritaikyta keliauti su dviračiu.
 Pastebėjome, kad vietiniai gyventojai automobiliais važiuoja retai, o dažniausiai keliauja viešuoju transportu, dviračiais. Berlyno gatvės plačios ir gražios, važiuojant akį vis patraukdavo įvairūs pastatai, tiltai, kultūros paveldo objektai, didžiulės parduotuvės, dangoraižiai.


Berlynas - nepaprastas miestas: kiekviename jo kampelyje dvelkia istorijos ir modernumo dvasia: mieste tarsi susijungė istorija ir dabartis – šis derinys stebina ir kartu glumina. Labai gaila, bet orai kelionei nebuvo palankūs: buvo labai karšta, virš 30 laipsnių šilumos, todėl visą laiką teko ieškoti pavėsio, būdų atsigaivinti, dėl to nepavyko aplankyti visų įžymių Berlyno vietų.

Labiausiai patiko Berlyno simbolis - Brandenburgo vartai - išties įspūdingas statinys. Dabar šie vartai simbolizuoja Berlyno padalinimą ir suvienytos Vokietijos ateitį. Taip pat buvome dažnai turistų lankomose Aleksandro, Potsdamo aikštėse, prie Bundestago (Vokietijos parlamento), Bundesrato (Vokietijos institucijos, atstovaujančios teritorinių vienetų – žemių - vyriausybes), Televizijos bokšto, Neptūno šaltinio, užėjome į vieną seniausių mieste Marijos bažnyčią.
Labai įdomu buvo apsilankyti Sony centre - tai šiuolaikinių dangoraižių grupė, kurios kiemelis uždengtas labai įmantriu stogu. Kiemelyje veikia kavinės, yra ir fontanas. Bekeliaudami metro išlipome Berlin Hauptbahnhof - tai centrinė Berlyno stotis - ji yra didžiulė, tačiau joje jau po kelių minučių gali susiorientuoti kiekvienas. Čia gausu nedidelių kavinių, parduotuvių, kuriuose galima įsigyti nedidelių suvenyrų. Smagu buvo pasivaikščioti centrinėmis miesto gatvėmis - juose begalė firminių prekių parduotuvių, knygynų, kavinukių.

Berlyne nebūtina žinoti vokiečių kalbą, dauguma 20-45 metų amžiaus vietinių gyventojų kalba anglų kalba. Bekeliaudami po miestą sutikome nemažai rusakalbių, be to, maloniai nustebome, kai prie Bundestago išgirdome lietuviškai besišnekančius turistus. Pastebėjome, kad vokiečiai tolerantiški, draugiški žmonės: vienas garbaus amžiaus vyriškis net neprašytas priėjo prie mūsų, kai mes bandėme išsiaiškinti, kuris metro vyksta į centrą, ir viską mums paaiškino.

Berlyne gyvenome jaunimo svečių namuose. Juose mums išties patiko: švarūs, erdvūs, be to, „karaliavome“ visame aukšte, kadangi tuo metu jame gyvenome tik mes.

Vokietijos sostinėje išties verta apsilankyti: nesvarbu, kiek tau metų, koks tavo išsilavinimas, pomėgiai - šis miestas nustebins ir užburs kiekvieną.

Ir aš noriu.... :)))