Turėk didelių sumanymų, bet džiaukis mažais malonumais.

Kelionės, vaikai, zumba, big data, slidinėjimas, gėlės, skanumynai, rankdarbiai ir kitos malonios smulkmenos.

Smagu, kad užsukot :)


2010 m. liepos 20 d., antradienis

Kreta 2009 pavasarį - gėlių oazė (tik foto)

Rašant apie alyvuogių aliejų, prisiminiau kelionę į Kretą. Kada nors, ilgais šaltais žiemos vakarais pasinersiu į šiltus prisiminimus ir smulkiai aprašysiu šią kelionę, o dabar tik nuotraukos mano mėgstamiausio fotografavimo objekto - gėlių, kurių balandžio mėn. Kretoje buvo labai daug :)





















Oleandrų alejos:

















Kalistemonas (2 nuotraukos apačioje). Buvau labai sužavėta šiuo žydinčių krumų, tai net pasisėjau sėklų. Tai jeigu kam reikia ištvermingų daigų, kreipkites :). Jį nuo pavasario iki rudens reikia augint lauke, o šaltuojų metų laiku - namuose prie +5 - +10 ;)




2010 m. liepos 16 d., penktadienis

Alyvuogių aliejus iš Kretos

Pernai pavasarį keliaudama po Kretą, apsivalgydavau graikiškomis salotomis. Buvom nusipirkę aliejaus, ir gaminome patys, bei kiekviena diena raugaudavome kavinėse vis kitame Kretos kampelyje (išsinuomavom mašiną ir 5 dienas keliavom po salą). Tikrai buvo skanu. Parsivežiau ir namo Kretetiško alyvuogių aliejaus. Tačiau, jis baigėsi. Pirkau kažkokį Lietuvoj, bet tai jau buvo kitas skonis. Ir štai radau, kad ir pas mus prekiaujama alyvuogių aliejumi iš Kretos : www.alyvuogiualiejus.lt. Skelbia, kad ekologiškas, nerafinuotas, šalto spaudimo.

Gal esat kas ragavę? ;) Reikia paragaut :)

O čia iš jų puslapio apie alyvuogių aliejų.

Alyvuogių aliejus – skystasis auksas!

Meilės ir grožio graikų deivė Afroditė žinojo viską apie Homero aprašytą “skystąjį auksą” - alyvuogių aliejų ir jo teikiamą naudą. 

Neužterštoje ir saulės apdovanotoje senovės Kretos saloje auga virš 30 milijonų alyvmedžių. Kretos gyventojai jau nuo 3500 m. prieš Kristų, senosios Kretos civilizacijos laikotarpiu, visapusiškai išnaudojo gausius alyvmedžių vaisius.

Antikos laikotarpiu moterys skystąjį auksą naudodavo kaip grožio priemonę plaukams bei odai švelninti. Jos sumaišydavo maistingą bei turtingą naudingomis medžiagomis alyvuogių aliejų kartu su laukinėmis kalnų žolelėmis ir tepdavo kūną bei plaukus.

Taip pat ir šiandien, seniausių laikų odos ir plaukų priežiūros receptai iki šiol naudojami Kretoje ir vis labiau jie tampa vertinami kitose šalyse. Geriausias pasaulyje alyvuogių aliejus – iš Kretos – puoselėja, maitina, gydo ir apsaugo net ir jautriausią odą

Išbandykite šias kretiečių pamėgtas procedūras, naudojant kokybišką alyvuogių aliejų (nerafinuotą, šalto spaudimo) .

Alyvuogių aliejus plaukams (Šilkiniai plaukai)

Naudokite alyvuogių aliejų kaip plaukų kaukę. Puiki priemonė pavargusiems, išsausėjusiems, pažeistiems plaukams. Taip pat puikiai pamaitina galvos odą, naikina pleiskanas.

Nedidelį aliejaus kiekį įmasažuokite į galvos odą ir plaukus. Uždenkite plaukus dušo kepurėle ir palikite apie pusę valandos. Išskalaukite plaukus šampūnu, kaip įprasta.

Be to, alyvuogių aliejus – nuostabi priemonė vietoje nenuskalaujamo aliejuko skilinėjantiems plaukų galiukams. Lašelį patrinkite delnuose ir patepkite plaukų galiukus.

Alyvuogių aliejus veidui (Skaistus veidas)

Saulė, vėjas, šaltis neigiamai veikia veido odą. Jei Jūsų oda išsausėjusi, pleiskanoja – sukamaisiais judesiais pamasažuokite veidą nedideliu kiekiu alyvuogių aliejumi. O gal verta visai atsisakyti neaiškios sudėties veido kremų ir rinktis natūralų produktą?

Alyvuogių aliejus kūnui (Aksominė oda)

Paprastas, bet veiksmingas būdas nušveisti nuo odos suragėjusių lastelių sluoksnį - sumaišyti alyvuogių aliejų su cukrumi ir druska. Po tokios šveitimo procedūros, oda bus pamaitinta, švelni lyg šilkas.

Alyvuogių aliejus nagams bei odelėms (Tvirti nagai)

Nedideliame dubenėlyje pašildykite alyvuogių aliejų. Imerkite pirštus ir palaikykite keletą minučių. Po tokios vonelės nagai bus pamaitinti, o odelės minkštos.

Alyvuogių aliejus rankoms ir kojoms (Švelnios rankos ir kojos)

Kaskart kai Jūsų rankų bei pėdų oda pavargusi, sausa – palepinkite švelniu masažu naudojant alyvuogių aliejų. Kretos moterys prieš naktį taip masažuoja rankų plaštakas bei kojų pėdas ir miega dėvint medvilnines pirštines bei kojines. Patikėkite, pabusite su švelniausiomis bei glotniausiomis rankomis bei pėdomis!

Alyvuogių aliejus lūpoms

Nuostabi gamtos dovana sausoms, suskirdusioms lūpoms. Tiesiog lengvai jas patapšnokite pirštų galiukais, pateptais alyvuogių aliejumi.

Alyvuogių aliejus – priemonė po skutimosi ir makiažo valiklis?

Vyrai natūralų alyvuogių aliejų gali naudoti vietoje kremo po skutimosi. Moterys, beje, taip pat bus nustebintos, kaip aliejus raminamai veikia po skutimosi net ir jautriausią odą.

Nepatikėsite – alyvuogių aliejus taip pat gali pašalinti makiažo likučius ir net nuvalyti akių tušą!

Kartais tobulumas slypi paprastume, arba šlakelyje gero alyvuogių aliejuje. Pabandykite!


ALYVUOGIŲ ALIEJAUS RŪŠYS 

Virgin Olive Oil (liet. grynas alyvuogių aliejus) – aliejus gaunamas iš alyvuogių nekeičiant jų pagrindinių savybių. Taip gaunamas visiškai natūralus produktas, turintis visas alyvuogių savybes ir charakteristikas. Šis aliejus skirstomas į tris rūšis:

- „extra“ (liet. ypač grynas alyvuogių aliejus) – jo rūgštingumas yra mažesnis negu 1 % (geriausiuose aliejuose netgi 0,225 %). To siekiant alyvuogės renkamos rankomis, o aliejaus spaudimas pradedamas be vėliau kaip per 24 valandas po alyvuogių surinkimo. Aliejai, turintys pavadinime „extra“, yra pirmojo spaudimo, tačiau aliejai „extra“ mūsų parduotuvėse minimaliai atitinka šios rūšies aliejaus reikalavimus.[reikalingas šaltinis]
- „average“ – gaminamas iš labiau prinokusių negu „extra virgin olive“ alyvuogių ir turi rūgštingumą iki 1,5 %.
- „strong“ – rūgštingumas iki 2 %.

Refined Olive Oil (liet. rafinuotas alyvuogių aliejus) – gaunamas chemiškai rafinavus „virgin olive oil“, kas turi pagerinti aliejaus skonį, praskaidrinti ir suteikti aliejui tinkamą spalvą.

Olive Oil – gaunamas rafinuojant alyvuogių minkštimą ir odeles. Šviesesnis ir labiau beskonis. Rūgštingumas iki 3,3 %.

Olive-Pomace Oil (liet. alyvuogių išspaudų aliejus) – gaunamas perdirbant tai, kas liko po ankstesnių spaudimų. Tai yra žemesnės leidžiamos valgyti rūšies aliejus.

Refined Olive-Pomace Oil (liet. rafinuotas alyvuogių išspaudų aliejus) – gaunamas rafinavus tokį aliejų, kurio skonis arba rūgštingumas neleido jį naudoti maistui.

Vienas iš alyvuogių įvertinimo kriterijų yra rūgštingumas, kuris reiškia aliejinės rūgšties kiekį gramais 100 gr. alyvuogių aliejaus kiekyje. Rūgštingumo laipsnio negalima nustatyti ragaujant aliejų. Kuo rūgštingumas mažesnis, tuo geriau, nes tai reiškia, kad aliejus buvo pagamintas iš sveikų, gerai aliejui tinkančių alyvuogių. Aliejaus rūgštingumas yra tiesiai susijęs su panaudotų alyvuogių kokybe. Bet pats rūgštingumas negali būti vieninteliu kriterijumi, nes pasitaiko aliejų su labai mažu rūgštingumu, bet jų skonis, spalva arba aromatas yra anaiptol ne tobuli.

Kokoso aliejus odos ir plaukų priežiūrai

Savo susipažinimą su alejais pradėjau nuo kokoso aliejaus, universaliausio iš visų, be to labai mėgstu kokoso kvapą.

Kokosų aliejus gydo peršalimą ir kosulį (dedamas į karštą pieną su medumi).

Kvapunamai.lt puslapyje http://www.kvapunamai.lt/lt/kokoso_aliejus_straipsnis/ 
yra išsamus straipsnis apie kokoso aliejų:

NERAFINUOTAS KOKOSO ALIEJUS ODOS PRIEŽIŪRAI

Kodėl nerafinuotas kokosų aliejus yra viena iš geriausių odos priežiūros priemonių? 

Apie kūno priežiūros priemonių sudėtines dalis…
Daugumos komercinių kremų ir losjonų pagrindinė sudedamoji medžiaga yra vanduo, todėl jų drėgmė greitai susigeria į sausą, raukšlėtą odą. Patekęs į odos audinius vanduo juos išplečia, pripildo tarsi balioną vandens, todėl raukšlėtumas sumažėja, o oda ima atrodyti lygesnė. Bet, deja, tai labai laikina… Vos tik vanduo išgaruoja arba patenka į kraujotaką, oda vėl pasidaro tokia, kokia buvo, — sausa ir raukšlėta. Stenkis nesistengęs, bet jokiu komerciniu kūno ar veido losjonu, kremu ar kita panašia priemone odos sausumo ir raukšlėtumo nepašalinsi.

Be vandens, spirito, konservantų ir kvapiųjų medžiagų, į daugumos kūno priežiūros priemonių sudėtį dar įeina kokių nors aliejų. Kone be išimties tai maksimaliai rafinuoti augaliniai aliejai, kuriuose nebėra natūralių apsaugančių antioksidantų. Būtent oksiduotas, rafinuotas augalinis aliejus valgant ar naudojant kūno priežiūros priemones mus „aprūpina“ laisvaisiais radikalais.

Apie odos senėjimą...
Vienas pagrindinių odos audinių yra vadinamasis jungiamasis audinys, suteikiantis odai stangrumo ir elastingumo. Kol esame jauni ir sveiki, mūsų oda yra lygi, elastinga ir stangri, nes ją palaiko stiprios jungiamosios skaidulos. Senstant skaidulos silpsta natūraliai, be to, jas nuolat ardo laisvieji radikalai. Jungiamasis audinys kietėja ir praranda elastingumą bei stangrumą. Oda „nebelaiko“ pati savęs, ima smukti, nukąra, raukšlėjasi, darosi sausa ir diržinga.

...ir sendinimą: laisvieji radikalai ir antioksidantai
Organizme arba ant odos daugėjant laisvųjų radikalų kyla grandininė reakcija, dar labiau paskatinanti jų susidarymą. Vienintelis būdas kovoti su šiais piktadariais, pažeidžiančiais tūkstančius molekulių, — tai pasitelkti į pagalbą antioksidantus. Mat grandininė reakcija nutrūksta tada, kai laisvasis radikalas susiduria su antioksidantu. Bet tam reikia, kad mūsų ląstelėse, audiniuose ar ant odos būtų pakankamai antioksidantų. Jų kiekį mūsų ląstelėse didžia dalimi nulemia tai, ką valgome, tačiau kūno priežiūros priemonėse esantys antioksidantai taip pat yra labai svarbus jų šaltinis.

Mokslininkai biochemikai, šiuo metu nuodugniais tyrinėjantys antioksidantų savybes, „atrado“, kad nerafinuotas kokosų aliejus pasižymi išskirtinėmis antioksidantinėmis savybėmis. Pasak jų, jau nustatyta, jog su maistu vartojamas kokosų aliejų sumažina E vitamino poreikį. Tačiau tai toli gražu ne visos kokosų aliejaus antioksidantinės savybės. Natūralus nerafinuotas kokosų aliejus ypač veiksmingas kovojant su laisvaisiais radikalais. Pabrėžiame, kad tik nerafinuotas, nes rafinavimo metu aliejus praranda savo natūralius komponentus.

Įprastinės kūno priežiūros priemonės, paprastai pagamintos su rafinuotais augaliniais aliejais (iš jų rafinuojant pašalinami natūralūs antioksidantai), skatina laisvųjų radikalų susidarymą tiek ant odos, tiek poodiniame sluoksnyje. Dėl šios priežasties reikia būti itin atsargiems su įvairiais aliejukais, losjonais, kremais ir lūpų balzamais. Jeigu naudojate losjoną arba kremą su rafinuotu augaliniu aliejumi, tai patys sendinate savo odą.

Vienas iš būdingų senstančios odos požymių yra rudų dėmelių, panašių į strazdanas, pasirodymas. Tai neabejotinas ženklas, kad laisvieji radikalai gadina lipidus (riebalus) odoje, paversdami juos tam tikru pigmentu — lipofuscinu. Pagrindine priežastimi, dėl kurios atsiranda tos rudos dėmėles, laikoma ta, kad laisvieji radikalai odoje bombarduoja polinesočiąsias rūgštis ir baltymus, žodžiu, vyksta oksidacijos procesas. Viena ar dvi tokios dėmelės dar nesukelia didelio nepatogumo, ypač jei jų dar nematote ir nė nenutuokiate, kad jos jau randasi. Tačiau kad ir nepastebimos jos jau veikia mūsų sveikatą, nekalbant jau apie išvaizdą. Kūnui senstant lipofuscinas kaupiasi ląstelėse, nes jos pačios negali jo atsikratyti. Jei lipofuscinas jau atsirado, tai vargu ar kada beišnyks, bet naudojant tinkamą aliejų maistui ruošti ar odai puoselėti įmanoma užkirsti kelią tolesniam jo susidarymui ar net apnaikinti dėmeles.

Idealios kūno priežiūros priemonės turėtų būti gaminamos su nerafinuotais aliejais, kurie ne tik suminkština odą, bet ir apsaugo ją nuo sužalojimų, gydo ir suteikia jai jaunatviškesnę, sveikesnę išvaizdą. Vienas iš tokių nebrangių ir labai vertingų aliejų yra kokosų aliejus.

Natūralus nerafinuotas kokosų aliejus yra laikomas viena iš geriausių natūralių sudedamųjų bet kokios kūno priežiūros priemonės dalių.

Jis stabdo laisvųjų radikalų susidarymą ir saugo nuo jų žalingos griaunamosios veiklos.

Jis padeda išvengti rudų dėmelių ant odos ir kitų nemalonių odos senėjimo reiškinių, o įsigėręs į odą ir į jungiamojo audinio ląstelių struktūras saugo nuo pernelyg smarkaus, žalojančio saulės poveikio.

Jį naudojant jungiamasis audinys išlieka tvirtas ir elastingas, oda nesudrimba ir nesusiraukšlėja. Kai kuriais atvejais kokosų aliejus net padeda regeneruotis pažeistai arba sergančiai odai.

Ilgalaikiu poveikiu pasižymintis kokosų aliejus ne tik suteikia laikiną pagalbą odai, bet ir padeda ją gydyti, skatina jos regeneracijos procesus, sugrąžina odai jaunatvišką išvaizdą.

Kokosų aliejus padeda pašalinti mirusias odos epidermio ląsteles, todėl oda tampa lygesnė, glotnesnė, plonesnė ir labiau spindi sveikata.

Kokosų aliejus, įsismelkdamas į gilesnius odos sluoksnius, taip pat stiprina poodinius audinius


Odos apsauginis sluoksnis, ir kaip jam padeda kokosų aliejus
Į kūną mikroorganizmai patenka ne tik per gleivines, bet ir per odą. Kai odos gynybiniai mechanizmai apsilpsta, atsiveria kelias įvairiopoms infekcijoms. Aknė, arba spuogai, inkštirai, trichifilija (grybelis), pūslelinė, atleto pėda, karpos — tai tik kelios infekcijos, kurios gali paveikti odą, o sykiu ir visą kūną.

Sunkiausiai įveikiama cheminė užkarda šitiems mikroorganizmams veistis yra odos rūgščių sluoksnis. Sveikos odos pH (rūgštingumas) lygus maždaug 5,5 — šis skaičius rodo, kad odos reakcija yra nežymiai rūgštinė. Rūgštinę aplinką sukuria du mūsų geradariai — prakaitas (jame yra šlapimo ir pieno rūgščių) ir kūno riebalai. Gamta taip sutvarkyta, kad naudingoms bakterijoms tinka rūgštinė aplinka, todėl jos mėgsta gyventi ant sveikos odos, o žalingos bakterijos, priešingai, negali pakęsti rūgščios aplinkos ir ant sveikos odos jų būna labai nedaug.

Riebalai, kuriuos gamina mūsų kūnas, vadinami sebumu. Sebumas yra aliejinių (arba sebumo) liaukučių išskyros. Mūsų odoje gausu aliejinių liaukučių, be to, jos yra kiekvieno plaukelio šaknyje. Sebumo reikšmės sveikai odai neįmanoma pervertinti. Jis suminkština ir sutepa odą bei plaukus, taip apsaugodamas juos nuo džiuvimo ir trūkinėjimo. Be to, sebume esama vidutinio sotumo riebiųjų rūgščių, arba vidutinio ilgio trigliceridų, kurie skaidomi sukuria rūgštinę aplinką, būtiną kovai su kenksmingais mikroorganizmais.

Mūsų oda — tai daugybės mikroorganizmų buveinė. Dauguma šių mikroorganizmų yra visiškai nekenksmingi, kai kurie net naudingi, o kelios bakterijų rūšys yra tiesiog būtinos tam, kad mūsų oda išliktų sveika. Šios bakterijos minta vidutinio sotumo riebiosiomis rūgštimis, kurių turi odos sebumas ir... kokosų aliejus, ir ardydamos jas verčia laisvomis riebiosiomis rūgštimis. Vidutinio sotumo riebiosios rūgštys, esančios kokoso aliejuje, pačios savaime neturi antimikrobinių savybių. Tačiau, kai ant odos besiveisiančios gerosios bakterijos kokosų aliejaus trigliceridus (lygiai kaip ir sebumą) paverčia laisvomis riebiosiomis rūgštimis, jų kiekis odos paviršiuje gerokai padidėja, o sykiu gerokai sustiprėja ir odos galimybės apsisaugoti nuo odos infekcijų.

Žodžiu, laisvos riebiosios rūgštys veikia odos rūgštingumą, padedantį išvengti žalingų mikroorganizmų, sukeliančių ligas. Truputi rūgštinis odos pH ir vidutinio sotumo riebiosios rūgštys sukuria cheminę odos užkardą, kuri gerai apsaugo nuo infekcijas sukeliančių mikroorganizmų. Kokosų aliejus šiuo atžvilgiu yra neišsenkamas šių rūgščių natūralus gamtinis šaltinis.

Nuolat besimaudydami vonioje, naudodami dušo priemones ir muilą, naikiname odos apsauginį aliejaus ir rūgščių sluoksnį. O jam nykstant, oda dažnai išdžiūva ir sukietėja. Drėkinamosios priemonės padeda odai mažumėlę atsigauti, bet sunaikinto apsauginio riebiųjų rūgščių sluoksnio jos neatkuria ir netampa jų pakaitalu. Išsimaudžius atrodo, kad kūnas švarus, bet mikroorganizmų juk yra visur: ir ore, ir ant rūbų, ir ant visko, prie ko tik beprisiliečiame.

Kol prakaitas ir aliejus vėl sutvirtins natūralią odos užkardą, oda bus atvira infekcijoms. Tačiau jei išsimaudę išsitepsime kremu su kokosų aliejumi arba tiesiog pačiu kvepiančiu kokosų aliejumi, mes padėsime odai mikliai atkurti natūralią antimikrobinę rūgščių užkardą. Daugelis tautų Indijoje, Indonezijoje, Polinezijoje tai daro nuo žilos senovės. Chemijos persunktame gyvenime ši patirtis yra stačiai neįkainojama, nes juk kone kiekvienas esame susidūrę su rimtomis odos problemomis. O Vakaruose netrūksta žmonių, kurie kaskart išsimaudę tepasi nerafinuotu, natūraliu, kvepiančiu, kokybišku kokosų aliejumi. Jiems tai jau įprotis...

Kokosų aliejus ant plaukų ir galvos odos


Kokosų aliejus panašiai kaip odą veikia ir plaukus. Jis juos suminkština, išlygina plauko sieneles ir maitina galvos odą.

Specialistai sako, kad kokosų aliejaus kaukių naudojimas prieš plaunantis plaukus padeda nuo pleiskanų kur kas geriau negu visi gydomieji šampūnai.

Kokosų aliejaus savybės


Kokosų aliejus lengvai susigeria, suminkština odą ir nepalieka ant jos riebaus sluoksnio.

Jis veikia raminančiai, gydo žaizdas, kraujingas pūsles, išbėrimus.

Jį naudodami per kelias dienas galime apmalšinti chroniškus odos uždegimus, tad nenuostabu, kad kokosų aliejus yra itin vertinga sudedamoji gydomųjų balzamų ir tepalų dalis.

Liaudies medicinoje kokosų aliejus sumaišytas su česnaku yra žinomas kaip labai veiksminga priemonė nuo pėdų karpų ir atleto pėdos. Tuo mišiniu tepama nakčiai. 

Kokosų aliejus ypač dažnai naudojamas gaminant natūralius muilus. Tokie muilai netrenkia taukais ar aliejumi. Priešingai, jie skleidžia malonų šviežią kvapą ir minkštai putoja.

Toks yra gydantis kokosų aliejaus stebuklas.

Parengta pagal B. Fife knygą „Gydantys kokosų aliejaus stebuklai“.

Naminės plaukų priežiūros priemonės

Naršydama po internetą radau štai kokius natūralius plaukų priežiūros receptus namuose:

* Sumaišykite vieną kiaušinio trynį su valgomuoju šaukštu ricinos aliejaus, užtepkite ant plaukų ir apvyniokite rankšluosčiu, kad sušiltų. Po 3 valandų išplaukite neutraliu muilu arba šampūnu.

* Jeigu jūsų plaukai lūžinėja ar plinkate, prieš miegą galvą ištepkite sutarkuoto svogūno košele, apsiriškite polietileno plėvele ir skarele. Nors ryte ir gerai išsiplausite galvą, svogūno kvapas laikysis dar pora dienų, todėl iš anksto atšaukite visus susitikimus.

* Kad plaukai sutvirtėtų, plaukite juos išrūgomis, šviežiu alumi arba svogūnų lukštų ar dilgėlių nuoviru.

* Jeigu labai slenka plaukai, pasidarykite nasturtų ir dilgėlių losjono. Susmulkinkite 100 gramų nasturtų lapų, žiedų, šviežių sėklų ir sumaišykite su 100 gramų šviežių dilgėlių lapų. Mišinį užpilkite 500 mililitrų medicininio spirito ir po 15 dienų nukoškite. Šepetėliu įtrinkite losjoną į galvos odą prieš naktį.

* Jeigu slenka plaukai ar sergate galvos odos ligomis, 2 kartus per savaitę plaukite galvą varnalėšos šaknų ir medetkos žiedų nuoviru (20 gramų varnalėšų ir 10 gramų medetkų litrui vandens); galite pridėti 15 gramų apynių spurgų.

* 4 valgomuosius romo arba konjako šaukštus išplakite su vienu kiaušiniu. Kai masė bus vientisa, įtrinkite ją į plaukus, apsukite šiltu rankšluosčiu ir palaikykite 20-25 minutes. Po to išplaukite šiltu vandeniu.

* Nuo plaukų slinkimo galite apsisaugoti perskalaudami po plovimo juos ajerų nuoviru. 3 valgomuosius šaukštus susmulkintų ajerų šakniastiebių 15 minučių pavirkite pusėje litro acto.

* Sumaišykite kadagio ir beržo lapus lygiomis dalimis ir susmulkinkite. Saują mišinio 5 minutes virkite 3 litruose vandens. Indą apvyniokite šiltu rankšluosčiu ir leiskite nusistovėti. Po valandos nuoviru galite plauti plaukus ir juos skalauti. Šis nuoviras stiprina plaukus.

* 6 valgomuosius šaukštus varnalėšos ir ajero šaknų (lygiomis dalimis) užpilkite litru vandens ir pavirkite 15-20 minučių. Atvėsusiu nuoviru įtrinkite galvos odą 2-3 kartus per savaitę - tokios procedūros sustiprins jūsų plaukus.

* Vaistinės ramunėlės nuo seno naudojamos kaip universali plaukų dažymo priemonė. Ištrinkus galvą, plaukus reikia perplauti ramunėlių žiedų nuoviru, ir jie įgaus švelnų auksinį atspalvį.

* Kad plaukai pasidarytų tankesni ir greičiau augtų, liaudies medicinos žinovai pataria galvos odą periodiškai įtrinti mišiniu iš pusės stiklinės tarkuotų krienų ir dviejų stiklinių natūralaus vynuogių vyno.

* Tris šaukštus šalpusnio ir tiek pat dilgėlių lapų užpilkite litru verdančio vandens. Po 30 min. nukoškite per marlę. Turint pleiskanų, rekomenduojama 2-3 kartus per savaitę šiuo antpilu įtrinti galvos odą.

* Šalpusnio lapų tyrelė gana veiksmingai stabdo plaukų slinkimą ir naikina pleiskanas. 100 gramų smulkintų šviežių šalpusnio lapų sutrinti su karštu vandeniu ir gauta tyrele ištepti galvos odą. Galvą tampriai aprišti skarele ir palikti 20-30 minučių. Po to plaukus gerai išplauti švariu, šiek tiek actu parūgštintu vandeniu.

* Išplovę galvą, plaukus perskalaukite vandeniu, į kurį įpiltas vienas valgomasis šaukštas obuolių acto ir penki lašai arbatmedžio aliejaus. Skalaudami lengvai pamasažuokite galvos odą - plaukai labiau blizgės, be to, bus stipresni. Taip pat verta žinoti, kad obuolių acte esančios veikliosios medžiagos ramina sudirgintą ir niežtinčią galvos odą.

* 4 valgomuosius šaukštus šaltalankio uogų, susmulkintų lapų bei plonų šakelių užpilti 4 stiklinėmis šalto vandens, 15 min. pavirti, 10-15 min. palaukti, perkošti ir gautu nuoviru įtrinti galvos odą.

* 4 valgomuosius šaukštus šalpusnio lapų ir tokį pat kiekį apynių spurgų užpilti 4 stiklinėmis šalto vandens, 15 min. pavirti ir 15 min. palaukti, kol prisitrauks. Tada perkošti ir gautu nuoviru įtrinti galvos odą.

* 2 valgomuosius šaukštus kefyro sumaišyti su pusės citrinos sultimis, 1 valgomuoju šaukštu medaus, 1 kiaušinio tryniu ir 2 valgomaisiais šaukštais kokybiško brendžio. Gautu mišiniu įtrinti galvos odą ir palaukti 20-40 min. (kad ši kaukė nesudžiūtų, galvą reikia pridengti polietileniniu maišeliu). Po to plaukus kruopščiai išskalauti šiltu vandeniu.

* 2 valgomuosius šaukštus džiovintų dilgėlės lapų užpilti stikline verdančio vandens, indą uždengus 30 min. palaukti, perkošti ir sumaišyti su puse litro šilto vandens. Šiuo skysčiu skalauti plaukus.

* 30 g džiovintų dilgėlės bei šalpusnio lapų ir 20 g susmulkintų ajerų šaknų užpilti vienu litru verdančio vandens, 10 min. pavirti, 1 val. palaukti, kol prisitrauks; tada perkošti ir gautu nuoviru įtrinti galvos odą.

* Paimti lygiomis dalimis česnako ir svogūno, juos sutarkuoti smulkia trintuve ir išspausti sultis. Šiomis sultimis įtrinti galvos odą, uždėti ant galvos polietileninį maišelį ir šiltai apvynioti. Palaikyti apie 1 val. Jeigu pradėtų deginti, maišelį reikia nuimti! Po procedūros galvą būtina gerai išplauti, užbaigiant plauti šaltu vandeniu. Šią procedūrą galima atlikti ne dažniau kaip vieną kartą per savaitę.

* Paimti lygiomis dalimis ąžuolo žievės ir svogūno lukštų, užpilti verdančiu vandeniu ir vieną valandą pavirinus ant mažos ugnies perkošti. Karštu antpilu įtrinti galvos odą, galvą pridengti polietileniniu maišeliu ir palaukti 1-2 val. Po to plaukus išskalauti švariu vandeniu.

* 4 valgomieji šaukštai jaunų beržų lapų užpilami 4 stiklinėmis šalto vandens, ir indas uždengiamas. 15 min. pavirinama ant silpnos ugnies, 15 min. palaukiama, kol prisitrauks, tada perkošiama ir gautu nuoviru įtrinama galvos oda.

* Galvą prieš miegą ištepti svogūno sultimis ir aprišti polietileno plėvele arba tankios medžiagos skarele; ryte būtina gerai išplauti galvą (nors tai labai veiksminga priemonė, reikia žinoti, kad svogūno kvapas plaukuose gali laikytis dar keletą dienų).

* 20 g varnalėšos šaknų ir 10 g medetkos žiedų užpilti 1 litru verdančio vandens ir pakaitinti ant silpnos ugnies. Šiuo nuoviru plauti galvą bent du kartus per savaitę.

* Susmulkinti 100 g nasturtų lapų, žiedų bei šviežių sėklų ir sumaišyti su 100 g šviežių dilgėlių lapų. Viską užpilti puse litro medicininio spirito ir po 15 dienų nukošti. Šepetėliu įtrinti gautą losjoną į galvos odą (tai daryti rekomenduojama prieš naktį).

* 4 valgomuosius šaukštus geros kokybės brendžio išplakti su vieno kiaušinio tryniu. Kai masė bus vientisa, įtrinti ją į plaukus, galvą šiltai apvynioti ir taip laikyti 20-25 min. Po to išplauti šiltu vandeniu.

* Po tris valgomuosius šaukštus susmulkintų varnalėšos ir ajero šaknų užpilti vienu litru verdančio vandens ir pavirti ant lėtos ugnies 15-20 min. Atvėsinti ir perkošti. Nuoviru įtrinti galvos odą 2-3 kartus per savaitę.

* Tris valgomuosius šaukštus ajerų šaknų užpilti puse litro vandens ir pavirti 15 min. Šiuo nuoviru skalauti galvą.

* Nedidelę svogūno galvutę sutarkuoti ir įvynioti į keletą kartų sulenktą marlę. Tuo tamponu ilgokai trinti galvos odą; po kelių valandų plaukus reikia išplauti.

Kaip sustiprinti plaukus

Gydomieji plaukų skalavimo antpilai su obuolių actu
* Po kiekvieno plovimo reikia plaukus gerai išskalauti parūgštintu vandeniu (į 1 l vandens - 2 valgomieji šaukštai obuolių acto). Tai padeda išsaugoti rūgščių ir šarmų balansą, kurį sutrikdo kiekvienas šampūnas, ir išvengti pleiskanų. Parūgštintu vandeniu išskalauti plaukai suminkštėja ir gražiau žvilga.
* Skalavimui tinka ir vaistažolių antpilai. Tam reikia keleto šaukštelių džiovintos žaliavos, 100 ml vandens ir 60 ml obuolių acto. Priklausomai nuo plaukų tipo rekomenduojami tokie mišiniai:
- riebiems plaukams - po 1 arbatinį šaukštelį šalavijo, rozmarino, čiobrelio ir asiūklio;
- sausiems ir trapiems plaukams - po 1 arbatinį šaukštelį dilgėlių, rozmarino ir ramunėlių;
- sausiems ir blankiems plaukams - 2 valgomieji šaukštai susmulkintų varnalėšos lapų.
Žaliava užpilama verdančiu vandeniu, 15 minučių palaukiama, perkošiama, įpilama obuolių acto ir skalaujama.
* 1 valgomasis šaukštas medaus, 250 ml distiliuoto vandens ir 1 arbatinis šaukštelis obuolių acto.
Vanduo pašildomas, bet neužvirinamas, jame ištirpinamas medus, o po to supilamas obuolių actas ir gerai išmaišoma. Gautu mišiniu vienodai ir švelniai įtrinama visa galvos oda. Po 20-30 minučių plaukai išskalaujami šiltu vandeniu.

Sustiprės organizmas - sužvilgės plaukai

Paprastai per dieną išslenka iki 100 plaukų. Rudenį, pavasarį, nėštumo periodu gali išslinkti ir daugiau. Bet jeigu plaukai slenka labai stipriai, reikia juos gydyti.
Tokiu atveju rekomenduojama 6-8 savaites gerti atskiestą obuolių actą (2 arbatiniai šaukšteliai į stiklinę virinto vandens). Šis gėrimas normalizuoja medžiagų apykaitą, sustiprina plaukus ir skatina jų augimą.

- 5 kiaušinių lukštai kruopščiai nuplaunami, perpilami verdančiu vandeniu, susmulkinami, užpilami 1 stikline obuolių acto ir 1 parą palaikomi vėsioje vietoje. Po to skystis nupilamas, lukštai išdžiovinami, sumalami kavamale, o gauti milteliai suberiami į tamsaus stiklo indelį.

Vartojama po 1/2 arbatinio šaukštelio per dieną, valgant (galima paprasčiausiai apibarstyti maistą). Netrukus plaukai sustiprėja ir pradeda gražiai žvilgėti.


Maitinamasis mišinys su kiaušiniu

Sumaišykite du nedidelius kiaušinius su 50 g negazuoto mineralinio vandens ir 15 ml obuolių acto ar citrinų sulčių. Lėtai maišykite 30 sek. Gerai įtrinkite į galvos odą ir išplaukite šiltu vandeniu (jei vanduo bus per karštas, sutrauks kiaušinį).

Mišinys su žolėmis (suteikia blizgesio)

Susmulkinkite keletą lauro lapų ir sumaišykite su sauja ramunėlių žiedų ir 5 ml skysto muilo. Masažuodami užtepkite ant plaukų. Gerai išplaukite.

Šiltas aliejus (suteikia blizgesio ir purumo)

Tinka bet koks augalinis aliejus. Nedaug pašildykite. Paeiliui įtrinkite visas galvos sritis. Apvyniokite galvą polietilenu ir palaukite 20 min. Veikiant šilumai, aliejus įsigers į plaukų šaknis. Išplaukite ir gerai išskalaukite galvą.

Stiprinanti priemonė

50 ml kefyro išplakite su kiaušiniu, pridėkite 5 ml jūros augalų miltelių ir 5 ml susmulkintos citrinos žievės. Gerai išmaišykite ir ištepkite plaukus. Apsukite galvą polietilenu ir palaukite 40 min. Išplaukite ir išskalaukite. 

Eterinių aliejų naudojimas

Aromatinius gydomuosius aliejus galima naudoti plaukų priežiūrai. Receptus pateikė pasaulyje gerai žinomas gydytojas Robertas Tisserandas. Aliejaus lašus atskieskite 30 ml augalinio aliejaus.
Sausiems plaukams: dalbergijos — 9, sandalo — 6
Riebiems plaukams: bergamotės — 9, pakalnučių — 6
Nuo pleiskanų: eukalipto — 9, rozmarino — 6.
Sumaišykite reikiamas dalis ir užtepkite ant sausų ar drėgnų plaukų. Masažuokite galvą pirštais.
Palikite 2—5 minutėms, gerai išplaukite.

2010 m. liepos 14 d., trečiadienis

MANO pirmos daržovės

Noriu pasigirti. Jau savaitė kaip ragaujam savo išaugintas daržoves: keli raudoni pomidorai, didelis agurkas, ir šiandien sriubą iš savo kopūsto išviriau. Jau nekalbant apie savo prieskoninius augaliukus. Visada buvau prie daržo, bet kaip pagalbininkė, o čia pačios sodintų iš sėklų daržovių ragauju. Džiaugiausi kaip mažas vaikas :)

O po to teko susidurti su ekologiskumo trūkumu... Kadangi daržus savo nei tręšiau, nei purškiau, tai jame puiki aplinka visokio plauko gyvunėliams. Tai ir išvirtoj sriuboj teko susidurti mažiukais kirmeliukais, nors atrodo kopūsto lapus normaliai išploviau. Apžiūrėjus kopūsto galva tikrai joje radau kirmelių narvelius.

Aš čia kodėl visą tai rašau. O todėl, kad perkant "ekologiška" produkciją iš turgelių ar parduotuvės, vargu ar sutiksit tokiu daržovių gyventojų, o tai reiškia, kad kažkuo visgi buvo apipurkšti augalai. Iš kitos pusės, išleidę nemažai pinigų ar labai apsidžiaugtume, kad tas ekologiškas kopūstas patinka ne tik jums, bet ir kirmelėms?... :)

Naminis jogurtas

1 dublis :)

Taigi vakar (2010.07.15) pabandžiau pagaminti naminį jogurtą iš tikro kaimiško pieno. Pasinaudojau populiariu receptu: 2 l pieno ir mažas indelis natūralaus jogurto. Kadangi turėjau didesnį indelį jogurto Dobilas (300 g), tai įdėjau pusė jo.

Pats receptas yra toks:

Jogurtą išimkite iš šaldytuvo, kad atšiltų iki kambario temperatūros. Atidarykite, išplakite šaukšteliu.

Pieną supilkitę į storasienį puodą ir pastatykite virti. Atidžiai maišykite, mentele gramdykite dugną ir neatsitraukite, kol pienas užvirs. Jei norite skysto jogurto (geriamo), užvirusį pieną tuoj pat nukaiskite. Jei norite pasigaminti tirštesnio, pieną maišydami virkite dar pusvalandį, kad išsigaruotų dalis vandens, o pienas šiek tiek kondensuotųsi.

Puodą nukaiskite, pripilkite užkimštą kriauklę šalto vandens ir įstatykite puodą aušinti. Aušindami maišykite, kad pieno paviršiuje nesusidarytų plėvė.

Pieną ataušinkite iki 45oC. Esant per aukštai temperatūrai, jogurto bakterijos žus, o esant per žemai, pienas nevirs jogurtu (gausis kefiras ;). Temperatūrą tikrinkite taip. Jei, įkišę pirštą į pieną, galite, neskubėdami suskaičiuoti iki 15 – temperatūra tinkama.

Jei piene visgi susidarė plėvės, perkoškite pieną per marlės audinį.

Įmaišykite jogurtą.

Pieną supilkite į molinį ar stiklinį ąsotį, uždenkite marlės audinio atraiža ir pastatykite šiltai visai nakčiai arba mažiausiai 8 valandoms. Jei aplinkos temperatūra bus per šalta, jogurto bakterijos negalės daugintis ir jogurtas nepavyks. Todėl raskite jogurtui vietą šilumoje ar arti šilumos šaltinio, tačiau apsaugokite nuo skersvėjo ir tiesioginių saulės spindulių. Visą rūgimo laiką jogurto judinti negalima.

Ar jogurtas surūgo, galite patikrinti spustelėję pirštu: jei duobutės vietoje nesisunkia pienas, o jogurtas tirštas – tuoj pat statykite į šaldytuvą. Taip pagamintas jogurtas bus tinkamas vartoti 7-8 dienas. 

Jei jogurtas per ilgai stovės kambario temperatūroje, jis taps labai rūgštus.

Prieš valgant į jogurtą galima įdėti uogų, uogienės, medaus ir pan.

Atrodo viskas aišku. Bet :) Kadangi viriau pieną dideliame špyžiniame puode ant 100 metų elektrinės viryklės nuolait maišant bei skaitant dukrai pasaką, tai nepastebėjau, kada tas pienas užvirė (man atrodė, kad neverda). Kol nepastebėjau, kad pieno ženkliai sumažėjo... Gavosi, kad apie valandą praėjo nuo tada, kai užstačiau puodą. Nukėliau puodą, įstačiau į kriauklę su šaltu vandeniu ir nuėjau lovą paklot. Grižtu, įkišu pirštą, o pienas jau stipriai atvėsias, buvo apie 35 laipsnius. Tada vėl jį pašildžiau, gavosi iki 50 laipsnių, įpyliau į stiklinį indą ir laukiau, kol atvės iki kokiu 43. Temperatūra matavau aliumininiu termometru. Neseniai jį įsigijau, tai pirmą kartą naudojau. Tai kai rodė šiek tiek žemiau 45, tai iš tikrųjų pasiteisino tas pasiūlymas įkišus pirštuką skaičiuoti iki 15. Prie aukštesnės temperatūros iki 15 neištraukdavau :)

Įmaišiau jogurtą, supyliau į stiklainius, uždariau dangteliais (įdomų, ar galima taip sandariai uždaryt?), tai iš 2 l pieno, gavosi 2 nepilni 0,75 l ir 0,5 l stiklainiai, t.y. vos ne litras pieno išgaravo beverdant. Į tą špyžinį puodą įdėjau rankšluostį, ant jo padėjau stiklainius, užklojau antklodėlę ir išnešiau į šiltą verandą nakčiai. Buvo jau apie vidurnaktį.

Apie 10 val ryto patikrinau, buvo sustingę, paragavau, tai šiltas nelabai skanu. Įdėjau į šaldytuvą, po kurio laiko vėl paragavau. Faktas, kad toks kaip parduotuvėje nesigavo, bet valgyt galima, nerūgštus :) Tik dukrą jau iš vakaro pareiškė, kad naminio nevalgys... Jogurtas man gavosi pakankamai tirštas, galima semti su šaukštu, tik tąsus, kaip klijai. Įdomu kodėl? Ir koks jis turėtų būti iš tikrųjų?...

Tikiusi, kitą kartą gausis geriau. Jei kas žino, ką padariau ne taip, laukiu komentarų ;)

P. S. Galima jogurtą daryti su spec. jogurtinę: http://www.italian-shop.net/product_info.php?products_id=41 ;) 

O čia yra daug komentarų apie šio jogurto gamybą.


2010 m. liepos 6 d., antradienis

Tibeto grybas

Kadangi "neturiu ką veikti", paiėmiau augint Tibeto pienišką grybą :))) Pažiūrėsim, ar išgyvens ir duos naudos, apie kurią daug rašomą. Terlionių su juo daug, bet sudetingiausia, kad pieno mes geriam labai retai, o čia ji reikia kiekviena dieną pienu užpylinėt. Teks pirkt... 

Pats grybas atrodo kaip grūdėta varškė, baltas.

Ir jis suraugina pieną (padaro kefirą), bet matyt kažkaip ypatingai, nes stebuklingų gydomųjų sąvybių priskiriama jam daug ;) Man reikėtų pagerinti atmintį, tai vėliau parašysiu, ar padėjo, tik idomu kaip aš tą pastebėsiu :)


Šiek tiek apie tą grybą radau supermamoj

Grybo gydomosios savybes:
reguliuoja organizmo apsauginiu medziagu kaita;
gydo sirdies ligas, isskaido cholesterina, gydi kasa, skrandi, zarnas, panaikina opas; gydo uzdegimines kuno vietas; reguliuoja kraujo spaudima; gydo inkstus; sustabdo metastazes ir neleidzia susidaryti naujoms; veikia pries greita senejima, neleidzia kunui sudribti, pasalina stresini nuovargi..

Gydymas:
geriamas 20 dienu, visada vakare pries miega, po to daroma 10 d. pertrauka ir tesiama toliau, kol pajauciamas pagerejimas
Galima darytis veido kaukes. Pasalina demes, spuogus, oda tampa lygi. ( cia tai patikrinta, nes ta, kuri dave gryba, pati demes tokias rudas ant veido issigyde)

O iš čia rusiškai ir išsamiau:

Молочный гриб был выведен народностями Тибета и долгое время оставался тайной их медицины. Привезен в Европу из Индии польским профессором, который в течение 5 лет жил и лечился в Индии. Он был болен раком желудка и печени, и излечился с помощью молочного гриба. Уезжая, профессор получил его в дар. Молочный гриб представляет собой тело белого цвета диаметром 5-6 мм в начальном периоде развития и 40-50 мм в конце периода перед делением.

Молочный гриб обладает следующими свойствами:

  • активизирует иммунную систему
  • нормализует обмен веществ (в том числе углеводный)
  • вылечивает желудочно-кишечные заболевания (в том числе язвенную болезнь), т.к. нормализует состав кишечной микрофлоры, обладает ранозаживляющим действием
  • обладает антиаллергическим действием
  • противомикробным, противовоспалительным действием
  • обладает желчегонным, спазмолитическими свойствами
  • повышает половую активность
  • улучшает память и внимание

    Способ применения: молочный гриб размером две чайные ложки залить 250-200 мл молока комнатной температуры и оставить на 24 часа. Так нужно делать 1 раз в сутки, в одно и то же время, лучше вечером и хранить при комнатной температуре. Залитое молоко полностью сквашивается через 17-20 часов. Признаком полного сквашивания является появление сверху густого слоя, в котором находится грибок, отделение сквашенного молока на дне банки. Сквашенное молоко процеживают через сито в стеклянную банку. После процеживания молочный гриб промывают от остатков сквашенного молока под струей чистой холодной воды, затем молочный гриб помещают опять в банку и заливают новой порцией молока.

    Если ежедневно молочный гриб не промывать и не заливать свежим молоком, то он не будет размножаться и станет коричневым, в нем не будет лечебных свойств и он может погибнуть. Здоровый грибок белого цвета (цвет молока, творога).

    Сквашенное молоко нужно употреблять по 200-250 мл, последний прием за 30-60 мин до сна (на пустой желудок). Сквашенное молоко рекомендуется принимать в течение 20 дней, затем сделать перерыв на 10 дней и снова повторить курс лечения.

    Курс лечения составляет 1 год. При повторном курсе лечения категорически запрещается употребление крепких напитков, настоев, лекарств. В 10 дней перерыва нужно продолжать ухаживать за грибом. Процеженный кефир можно использовать на оладьи, в творог, протирать руки, лицо и т.д. Больные места следует смазывать 6-8 раз подряд в течение дня.

    Целебное молоко можно использовать на рану, порез, ячмень. На больное место наложить на 30 мин. салфетку из бинта, смоченную в грибковом кефире.

    При угрях, прыщах на коже рекомендуется ежедневно на очищенную кожу лица накладывать марлю, смоченную настоем молочного гриба на 20-30 минут. Курс лечения - неделя.

    В первые 10-14 дней употребление молочного гриба резко повышает активность кишечника, что выражается в повышенном газообразовании, поэтому не рекомендуется принимать молоко перед работой. Стул становится частым, моча немного темнеет. У больных каменной болезнью могут появляться неприятные ощущения в области печени, почек, в подреберье. Через 12-14 дней реакции в организме прекратятся, наступит улучшение общего состояния, повысится настроение и общий тонус, у мужчин – половая активность.

    Помните, что молочный гриб – живое существо, обращаться с ним нужно бережно, осторожно, не закрывать крышкой, т.к. он должен дышать. Молочный гриб нельзя промывать горячей водой и оставлять в холодильнике, т.к. он теряет лечебные свойства. Молочный гриб погибает, если его вовремя не промыть. Если вы отсутствуете 2-3 дня, залейте 3-литровую банку молоком пополам с водой, положите туда гриб, поставьте в теплое место, по приезду используйте этот кефир для ног (снимает усталость в ногах, обладает ранозаживляющим действием, уменьшает потоотделение).

    После приплода гриб передавайте только с инструкцией по применению и уходу.


    Прежде чем воспользоваться рецептом, посоветуйтесь со специалистом.


Plaukimas Aukštaitijos ežerais - Didysis ratas

Sekmadienį, liepos 4 d., 10 val. buvom Palūšėje. Valtį buvome išsinuomavę www.baidares.net (prieš mėnesį iki plaukimo, www.valtine.lt jau tada neturėjo valčių). Senosios valtinės jau nebėra, rekonstruoja.

Po valandos išplaikėm. Mūsų maršrūtas - Didysis ratas.  Tai ratas Aukštaitijos nacionalinio parko ežerais ir juos jungiančiais upeliais (apie 28 km):
Vienoje maršruto atkarpoje (tarp Dringio ir Baluošo ežerų, netoli Vaišniūnų gyv.) inventorių ir keliautojus pervežė sausumos ruožu apie 1,5 km., o Ginučių kaime valtį reikėjo patiems persinešti per kelią (apie 20 m.). Tikrai buvo didelė "atrakcija" tai padaryt :)

Žemėlapį atsispausdinau iš valtine.lt puslapio, taip pat ten yra ir maršruto aprašymas. Aprašymas yra ir baidares.net puslapyje. Kadangi pati aš plaukiau jau ne pirmą kartą šiuo maršrutu, tai orientuotis buvo nesudetinga.

1 diena

Plaukiame Lūšio ežeru. Lūšiai – labiausiai turistų lankomas Aukštaitijos nacionalinio parko ežeras, kurio plotas 391,4 ha, ilgis – 6.2 km, didžiausias plotis 1.1 km, kranto linija 16.4 km, didžiausias gylis 37 (rytinėje ežero dalyje), dažniausiai esantis gylis 5- 10 metrų. 

Po to svarbu nepražiopsot posukio į Meiros upelį:


O toliau jau pagal žemėlapį: Meiros upeliu (per etnografinį gatvės tipo buvusį žvejų kaimą)- Dringykščio ežeru - Dumblynės upeliu - Dringio ežeru iki poilsiavietės Juodakumpio įlankoje netoli Vaišniūnų kaimo.   

Dringis vienas iš didžiausių(3-ias pagal dydį) ir žuvingiausias Nacionalinio parko ežeras. Plotas 713,1 ha. Ilgis 4,5 km, didžiausias plotis 3,0 km. Didžiausias gylis 24,0 m, vidutinis gylis 8,4 m. Krantai labai vingiuoti, daug įlankų.

Priplaukiam prie Vaišniūnų poilsiavietės, paskambinom į valtinę ir jie atvažiavo mus perkėlė.
Vaišniūnų poilsiavietė:





Persikėlėm į Baluošo ežerą. Čia papietavom valtyje ir plaukėm toliau. 

 

Baluošo ilgis 4,6 km, plotis 1,4 km. Ežere yra 7 salos. Vienoje iš jų salų, Ilgasalėje, yra nedidelis ežerėlis, kurį su Baluošu jungia sąsiauris į Ilgasalę - vienintelį Lietuvoje ežerą saloje.



Įplaukimas į upelį, kuris veda į ežeriuką:

O čia taip atrodo tas įplaukimas ir upelis iš ežeriuko pusės. labai gera vieta ieškot paparčio žiedą per Jonines, nes visos upelio pakrantės apaugę papračiais:

Įžymusis ežeriukas:

Pripaukėm prie tilto link Baluošykščio ežero. Iki šio tilto vyko lenktinės, norėjom aplenkti kitus valtininkus ir baidarininkus. Čia šiaip, dėl sportinio intereso. Kelis aplenkėm, bet tik praplaukus tiltą prasidėjo upelis, kuriame mes strigom ir strigom, ir visi mus lenkė ir lenkė:) Kaip paaiškėjo po to, ne tik kad ir pats mūsų ekipaūas su manta yra sunkus, bet dar ir pati valtis yra sunkesnė už kitas, todėl nemažai teko ją stumti per upelius:)

Įplaukimas į Srovinaitį:

Plaukimas į Srovinaitį irgi buvo įdomus.Įdomi gamta, aukšti medžiai. Valtį tai stumiam, tai plaukiam (daugiau stumiam :), o vienoj vietoj buvo medis nukritęs per upę, tai irgi buvo atrakciją pro jį pralist :)

Priplaukiam Ginučius (www.ginuciai.lt pasirinkite poilsis ;)), kur reikės tik 20 m pernešti valtį, kurios mes 4 net pakelt negalėjom :)

Gerai, kad pataikėm su visu srautu, tai visi vyrai visų valčių pernešė po vieną valtis.10 vyrų vos vos nešė valtį, neįsivaizuoju ką šitoj vietoj daryt, jei plauki be kompanijos...

Keliautojai ilsysi prie Ginūčių malūno. Valgo, geria alų (yra parduotuvė ir kavynė šalia) ir...



...maudosi:

Ginučių vandens malūnas – 19 a. technikos paminklas, čia veikia nedidelis seno malūno muziejus.

Ilgas plaukimas/stumimas ilgu Almajos upeliu link Asėko ežero (virš 2,5 km, plaukėm apie valandą):





Priplaukėm prie mūsų stovyklavietės Linkmenas ežere. Stovyklavietės valdytojas, t.y. pinigų surinkėjas už nieką, -  http://www.trainiskis.lt/lt/stovyklavietes. Nors jų puslapyje šios stovyklavietės nėra, tačiau apie 23 val prisistatė, pinigėlius surinko ir vizitinę kortelę įteikė, o stovyklavietėje net malkų nebuvo (tiesa, kai jie atvažiavo, paklausiau, kur malkos, tai sako, galit iš mūsų mašinos paimt atraižų. 23 val, kai mes jau pusę miško apėjom! :))) Tualetas - medinis namukas su skyle... Nėra ši poilsiavietė patraukli, kiek atsimenų Almajas ežere žymiai gražiasnė ir visai neblogai įrengta. Tik mes turėjom laisvo laiko, norėjom pirma diena daugiau praplaukt, tai ir plaukėm iki jo. Almajas ežere stovyklavietė turėjo būti perpildyta, nes visas savaitgalio srautas apsistojo tenai :)

O čia keliatas nuotraukų iš stovyklavietės:





Vakare prie laužo:

Valgyt vyrėm ant dujinės viryklės, o laužą tiesiog pasisedėjimui užkūrėm. Bet tuo pačiu iškepėm dešrelių ant šakelių bei bulvių lauže :) Apie 12 val ėjom miegot.


Per diena praplaukėm 19 km, išplaukėm 10 val., stovyklavietėj buvom jeigu neklistų apie 18 val. Kitą rytą vyrai jau sunkiai galėjo atsisėst, bet vis tiek džiaugėsi, kad pirmą dieną daugiau praplaukėm ir galim iš ryto neskubėt :)


2 diena

Antrą dieną kaip ir žadėjom neskubėjom. Išplaukėm apie 11.30 val., Palūšėje buvom apie 15 val. atstūmas - 9 km.

Netoli nuo stovuklavietės buvo mūsų pirmas šios dienos lankytinas objektas - Ladakalnis.

Tai Aukštaičių Venecija, viena iš gražiausių vietų Lietuvoje. Iškilęs jis 175 m virš jūros lygio. Saulėtą dieną nuo jo viršūnės matosi 6 ežerai. Rytinėje kalno papėdėje tyvuliuoja Linkmenas ir Asėkas, pietinėje - Alksnas, Alksnaitis o vakarinėje – didžiulis Ūkojas ir Pakasas. Į parko šiaurę Ladakalniu prasideda geomorfologinis draustinis. Ištisa kalvų grandinė-ledynmečio palikimas. Nuo kalno žiūrint į rytus, tarp dviejų ežerų išaugęs vienintelis parke 18 ha ąžuolynas. Jame auga retos augalų rūšys. Manoma, kad ant šio kalno buvo aukojamos aukos baltų gyvybės deivei Ladai - didžiajai Motinai, viso pasaulio gimdytojai.

 Priplaukimas prie Ladakalnio:



"Takelis" į Ladakalnį:

Iš tikrųjų Ladakalnis šiuo metu yra namažai apaugęs, ir pamatyti tuos 6 ežerus yra pakankamai sunku:



Plaukiant toliau ilgąja atkarpa/ape nuo Linkmeno ežero link Asalnykščio, grožėjomes kaimo namukais, poilsevietėm bei stovyklavietėm prie ežero kranto:

Griūvantis tiltas plaukiant link Puziniškių:

Truputį praplaukus už tilto matėsi graži stovyklavvietė su daug medinių stalų ir suoliukų:

O šito poilsio tiltelio ir mes neaplenkėm. sustojom prie jo, išsimaudėm (labai nepatogus įlipimas į vandenį, jokių kopečių, o dugnas dumblas), pasidegimom:

Praplaukėm pro Puziniškių ąžuolą, kuriuo kamieno apimtis - 4,6 m:

Įplaukėm į Asalnus, kurio ilgis 4,8 km ir paskutinį kartą išsimaudėm ežere tiesiai iš valties:



Toliau laukė ilgas makalavimas irklais iki Palūšės. Pakeliui pamatėm dar kelias stovyklavietes:



Palūšė mus pasitiko su lietumi:)

Dar šalia valtinės pastebėjau jaukų naujos statybos poilsio namelį, kad net ėjau išsiaiškint pavadinimą. Vadinasi "Karolio sodyba":


Taip ir baigėsi mūsų dydisi plaukimas. Pilnas įspudžių, nuotykių ir geros nuotaikos :)

P.S. Važiuojant atgal per Kaltanėnus, Kaltanėnuose pastebėjau labai gražiai sutvarkyta pastata, vėl knetėjo išsiaiškinti kas čia per vieta, pasirodo - kaimo turizmo sodyba "Prie Žeimenos":)