Šilagėlės - retas, nykstanys ir saugomas augalas, sutinkamas Rytų Lietuvos pušynuose.

Pušynuose, į kurias persikėlėm 2015 metais ir pradėjom naują gyvenimo etapą: gyvenimą namelyje prie miško, kai gali bet kada išeit į kiemą, kurti gėlynus, važinėti dviračiu po begalinius apylinkių pušynus, mėlynauti, brukniauti ir grybauti už tvoros, kai iki Neries ar ežero 10 min dviračiu, klausytis paukščių čiulbėjimo, stebėti žvalgždes, mėgautis gamtą ir pro valgomojo langus stebėti kaip keičiasi metu laikai miške.

Turėk didelių sumanymų, bet džiaukis mažais malonumais.

Kelionės, gėlės, vaikai, rankdarbiai, eko gyvenimo būdas (ekologiškas ir ekonomiškas), slidinėjimas, skanumynai ir kitos malonios smulkmenos.

Smagu, kad užsukot :)


2010 m. rugsėjo 13 d., pirmadienis

Nauji muiliukai: kastilija ir muilas-šampūnas


Savaitgalį vėl gaminau muilą šaltuoju būdu. Kaime tam labai tinkama aplinka: išėjai į lauką, ir maišai šarmą. O po to palieki brandintis.

Taigi, šį kartą pagaminau muilą - šampūną su dilgeliu nuoviru (alyvuogių aliejus, kokoso, saulėgražų, migdolų, ricinos, makadamijų, kviečių gemalų, priedai: kiašinių tryniai, citrinos rūgštis, vilna, eteriniai aliejai: citrinų, bergamočių, rozmarinų). Gavosi ryškiai geltonas muilas, o kai atvėso - rudas.

Antras muilas - paprastesnis, klasikinis - Kastilija. Beveik vien tik iš alyvuogių aliejaus su 5 proc. kokoso aliejum. Dariau su ramūnėliu nuoviru, tai spalva muilo - baltai-gelsva. Kadangi kastilija kaip geras vynas: kuo ilgiau brandinama, tuo geresnė, tai tik po pusės metų labiausiai atsiskleis visos jos įpatingos savybės, nors kaip ir kiekvieną šaltuoju būdu pagaminta muilą, juo galima naudotis po 6-8 savaičių.

Procesas nenuvylė, laukiu savo aliejų užsakymo, ir tada jau pabandysiu su brangesniais aliejais ką nors įdomaus padarys :)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą