Pakeliui į Druskininkus, 2014 birželis

Tradicinė apsilankymo vieta - Merkinės piliakalnis, bet ir be jo yra ką apžiūrėt:

- Pirčiupiai (granitinis 5,5 m paminklas "Pirčiupių motina" ir sušaudymo vieta:

1944 m. birželio 3 d. kaimą ištiko didelė nelaimė. Keršydami už sovietų partizanų nužudytus kelis vokiečių kareivius, SS 16-ojo pulko 3-ojo bataliono 9-oji ir 10-oji kuopos išplėšė kaimą, o Pirčiupių gyventojus sudegino gyvus. Žuvo 119 žmonių. Išsigelbėjo 39 gyventojai.Tik po savaitės, birželio 11 d., Valkininkų klebonui Juozui Bardišauskui leista palaidoti aukas. 

Tervetės gamtos parkas (Latvija) ir Bauskės bei Biržų pilys

Naujas objektas, apie kurį seniai žinojome, bet vis buvo nepakeliui. O čia paėmėm ir sugalvojom, kad važiuojam tiesiog į jį ir atgal. Kadangi buvo žiauriai karšta savaitgalį, vaikai pavargo ir niekas jiems nebuvo įdomu... Parke praleidom 4 val. Parke yra Nykštukų miškas ir Pasakų miškas. Nykštuku miške mažiukai namukai, o Pasakų miške didžiulė medinė žaidimų aikštelė, labirintas, ranganų šilelis, ir visur begalė skulptūrų iš medžio. Daugiau info www.mammadaba.lv

Grižtant pravažiavom Bauskės pilį ir pasivaikščiojom prie Biržų pilies.

Savaitgalio išvyka į Baltarusiją: Minskas, pilys ir ledo ritulis

Negalėjau nepasinaudot proga be vizos nuvykti į Baltarusiją, kurioje vaikystėje daug smagių vasarų praleidau pas savo senelius kaime. Ir kur kiekvienais metais važiuodavom į Minską į atrakcionus. Ir štai, nusipirkę bilietus į ledo ritulį turėjom galimybę be vizos kirsti sieną.

Maršrutas (~550 km):
Vilnius-Medininkai-Alšėnai-Krėva-Minskas -Narutis (Naroč)-Kukliany-Lyntupy-Lavoriškės.

Išvykom ankstų šeštadienio ryto (apie 4 val), nes tikėjomės, kad bus latvių sirgalių eilės pasienyje, nes būtent šeštadienį ir buvo jų varžybas į kurias mes važiavom. Lietuvos siena kirtom greitai, o prie Baltarusijos maždaug per valandą, nors buvo apie 30 mašinų eilė, ir beveik visos LV numeriais. Bet tikrai, taip greitai ir efektyviai dirbančių Baltarusijos muitininkų aš nemačiau :)

Puškino muziejus - Markučių dvaro sodyba

Ilgai ruošėmė ir pagaliau aplankėm Puškino muziejų. Paskutinių metų daug skaitom Puškino eilių ir pasakų, pasakoju apie jį. Ir muziejus nenuvylė. Tik gaila lyjo, tai negalėjom pasivaikščiuoti po parką.

Maška, Saška, Griška ir Nataška - taip Puškinas vadino savo vaikus, kurie gimė per 6 santuokos metus su Natalija Gončarova. Pat jis niekada nebuvo Lietuvoje, o štai jo sūnus Grigorij nuo 1899 iki 1905 m gyveno Markučiuose. Čia ir palaidotas. Įdomi yra Grigorijaus biografija. Jis savo gimtinėje, Michailovskoje įkūrė Puškino muziejų, o po to pardavė valstybei ir persikėlė į Markučius, į žmonos sodybą. Visur rašoma, kad pora neturjo vaikų, žmona Varvara buvo 20 m. jaunesnė už Grogorijų. Tačiau Grigorijus iki Varvaros daugiau 20 m gyveno su prancuze gyvernante ir turėjo su ja 3 dukras, kurias sėkmingai ištekinus, pora išssikyrė. Apie tai labai mažai kur rašoma. Ir šiandien muziejuje užklausiau apie Grigorijaus vaikus, tai nustebo, kad žinau. O Varvara irgi iš pirmos santuokos turėjo dukrą. Tačiau vėl gi, kiek skaičiau biografijų, kažkodėl tai apie vaikus neminima. Dar sakoma, kad Puškino prosenelį, Ganibalą, Petras I pakrikštijo Vilniaus cerkveje.

Čia virtuali ekspozicija: http://www.vilniausmuziejai.lt/a_puskinas/virtuali_ekspozicija/index.htm
O čia dar apie muziejų: http://www.muziejai.lt/vilnius/Puskino_muziejus.htm

Vasaros akimirkos / Мгновения лета 2013

Vasara, darbas...
Kad nepamiršt, kad visgi vasara buvo, reikia ją įamžinti :)

Dvi dienos Šveicarijoje: slidinėjimas ir kelionė į praeitį.

А мне летать, а мне летать охота…

STARTUOJA "SNAIGES" ZYGIS

Sekmadienį, gruodžio 16 d. nuo 11 iki 12 val. Antakalnio pakraštyje,
Plytinės g., prie automokyklos "SNAIGĖS" žygio organizatoriai lauks
slidininkų, kuriems bus paruoštos 4, 8 ir 12 km trasos. Pėstiesiems
nužymėsime atskirą maršrutą. Kviečiame visus į baltais apdarais pasipuošusį
Aukštagirio mišką. Vykti 2 arba 19 troleibusu iki paskutinės stotelės
Saulėtekio al. gale. Toliau Plytinės gatve 0,5 km.

Informacija tinklapyje http://www.zygis.info/index.php?option=com_content&view=article&id=1&Itemid=18
Lietuvos keliautojų sąjunga

Vakarinis slidinėjimas ant Liepkalnio

Pasinaudodama proga (vaikai atostogauja pas močiutę) sugalvojau šiandien po darbo paslidinėt. Ne Austrija ir net ne Lenkija, bet galima kartą per sezoną ir čia nučiuožti :))) Dabar jau, kai išgėriau 2 puodelius arbatos ir sušilau, džiaugiuosi, kad prasimankštinau kojas ir turiningai praleidau vakarą, bet būdama tenai tai keikiausi...

Keltuvas vienas tik veikia (kairėje pusėje), reguliariai sustoja, kalnas apledėjęs (bet išlygintas ir užsnigtas), žmonių daug, kol stovi, sušali. Kaip vienas slidininkas pasakė, kuo greičiau nusileidi, tuo ilgiau lauki keltuvo :) Geriausias slidinėjimas nuo 19.30 iki 20 val buvo, kai žmonių sumažėjo ir raumenys sušilo (nors pačios kojos ir rankos jau labai sušalusios buvo). 2 val keltuvo kaina 24 Lt (1 val. 17 Lt). Darbo dienom nuo 16 iki 20 val veikia.

Daugiausia buvo snieglentininku. Iš viso prie keltuvo apačioj vienu momentu suskaičiavau apie 70 žmonių, iš jų gal kokie 20 su slidėm. O merginų/moterų is viso gal kokios 5 buvom :) Tiesa, ir dar 3 maži vaikai buvo :)

Kokios ten bebūtų slidinėjimo sąlygos, bet labai gražūs vaizdai atsiveria nuo kalno. Užsikeli, pasigroži ir čiuoži žemyn. Ech, reikia dar kada nuvažiuot :)))

P.S. Foto ne mano ;)

Vakarinis slidinejimas Šelmente (Lenkija)

Šis savaitgalis buvo man mini atostogos, tik savo malonumui:) Iš pradžių pirtelė, kubilas, šokiai, o sekmadienį vakare sugalvojau pavažiuot iki Šelmento.


Pasirodo, visai vykusi buvo idėja, nors važiuojant tenai taip neatrodė: pustė, apsiniaukę, šalta, tamsu. Kelias blogas. Nuo sienos su Lenkija (Kalvarija)20 Km. Šelmente buvom Lietuvos laiku 17 val (Lenkijos - 16 val.) Savaitgaliais dirba iki 21 val.

Žmonių nedaug, pagrinde lietuviai, eilėse stovėt nereikia. Trasos irgi neblogos, šiek tiek nudrožtos (nėr ko ir tikėtis vakare), bet apledėjusios nebuvo. Jau pernai man ten patiko. Po kelių nusileidimų kojos atsigavo ir prasidėjo malonus slidinėjimas. 

Ši vieta turi vienintelį minusą: savaitgaliais gaunasi pakankamai brangu - 2,5 Zl už vieną nusileidimą. Su visais persirengimais, vaikščiojimais, bilietų pirkimais išbuvau 2 val. Per šį laiką neskubant nusileidau 15 kartų (~35 Lt, neskaitant kuro...). Tuo tarpu paprastą dieną - 1,5 Zl vienas nusileidimas.

O čia keletas nuotraukų iš kaimo turizmo sodybos (paprasta, bet jauki, su pirtele, lediniu baseinėliu, kubilu, nusileidimo takeliu į tvenkinį :)

Slidinėjimo sezonas atidarytas :)

Slidinėjimas - dar vienas mano didžiulis pomėgis. Džiaugiuosi, kad šiais metais žiema anksti atėjo ir leidžia mėgautis žiemos pramogomis. Nors ir nėra pas mus didelių kalnų, bet galimybių slidinėt galima surasti ir net yra pasirinkimas :)

Mano mėgstamiausia ir dažniausiai lankoma slidinėjimo vieta - Ignalina. Šį savaitgalį ten ir buvom. Keltuvo kaina 2 val - 20 Lt.

Kai sėdi namuose, atrodo šalta, niekas iš namų neišeina. O kai nuvažiuoji prie trasų, pamatai, kiek daug žmonių slidinėja!!!! Tiek daug, kad per valandą nuo kalno tik 4-5 kartus nusileidi... O kol stovi eilėje sušali...

Slidinėju pati ir mokinu savo vaikus. Dukra jau pernai visai neblogai slidinėjo. Šiemet pabandė, sako nemoku. Kelis kartus kartu nusileidom, o po to jau nuo didelio kalno su krikštatėviu varinėjo :)

P.S. Nuotraukos iš praeitų metų, bet trasos dar geresnės šiais metais ;)

Ruduo. Pasivaikščiojimas po Vilniaus senamiestį. Rožytės iš lapų.

Унылая пора! Очей очарованье!
Приятна мне твоя прощальная краса —
Люблю я пышное природы увяданье,
В багрец и в золото одетые леса,
В их сенях ветра шум и свежее дыханье,
И мглой волнистою покрыты небеса,
И редкий солнца луч, и первые морозы,
И отдаленные седой зимы угрозы.

(А.С. Пушкин)

Kiekvieną dieną važiuodama į darbą ir iš darbo, žaviuosi šių metų rudeniniu oru: saulėta, šilta ir pasakiškai gražu. Taip ir norisi pagaut krentančius lapus ir su jais pažaisti. Tikėjaus, kad spėsiu iki lietaus tai padaryt. Ir šiandien mums tai pavyko:

Vietoj padariau rožytes iš lapų ir papuošiau dukrytę (kaip tai daroma galite pažiūrėti čia: http://www.lobzik.pri.ee/modules/news/article.php?storyid=244):

Bei pasivaikščiojom po Vilniaus senamiestį. Gėda prisipažint, bet kokius 3 metus nebuvau tiesiog išėjus pasivaikščioti po miestą:

O grįžusi namo papildžiau savo rudenišką stalo kompoziciją rožėmis iš klevo lapų:

Лес, точно терем расписной,
Лиловый, золотой, багряный,
Веселой, пестрою стеной
Стоит над светлою поляной.

Березы желтою резьбой
Блестят в лазури голубой,
Как вышки, елочки темнеют,
А между кленами синеют
То там, то здесь в листве сквозной
Просветы в небо, что оконца.
Лес пахнет дубом и сосной,
За лето высох он от солнца,
И Осень тихою вдовой
Вступает в пестрый терем свой...

Иван Бунин

Jūrmaloje irgi smagu

Kai mes keliavom į Venstspilį, mano brolis - į Jūrmalą. Kaip supratau, jiems ten labai patiko. Štai jų įspūdžiai:

Į Latvija išsiruošėme labai anksti: apie 3 val. ryto. Važiavome automobiliu, todėl kelionė iki Jūrmalos truko pakankamai trumpai - apie 3 val. (išvykome iš Vilniaus). Vos kirtę sieną ėmėme juokauti, kad reikėtų pradėti žvalgytis mūsų kraštui nebūdingų statinių, parduotuvių, augalų ir pan. Tačiau mus nustebino tik mediniai elektros stulpai, kurių Lietuvoje jau seniausiai nebematėme. O visa kita priminė mūsų kraštą: parduotuvės (RIMI, MAXIMA), bankai, daugiabučiai, nuosavi namai ir kt. Tačiau vos įvažiavę į Jūrmalą – išteis nustebome: šiame mieste vyraujantis architektūros stilius nebūdingas nė vienam Lietuvos miestui. Pažymėtina, jog prieš įvažiuojant į Jūrmalą privalu stabtelėti prie automato: leidimas įvažiuoti į kurortą kainuoja latą (automatas priima tik monetas).

Jūrmala išties labai gražus, mielas akiai ir širdžiai miestas, tinkantis tiek aktyviam, tiek ir pasyviam poilsiui. Jūrmaloje daugiausia XIX-XX a. sandūros medinių pastatų. Išties įspūdingoje Jūrmalos architektūroje kūrybiškai dera įvairūs stiliai: klasicizmas, funkcionalizmas, art nouveau, nacionalinis romantizmas. Ypatingai sužavėjo miesto pastatų fasadai ir puošti dekoratyviniais medžio raižinių ornamentais stogai. Prekybos centrų mieste vos keli - ir tie stūkso miesto pakrašty. Automobiliui pastatyti yra daug nemokamų stovėjimo aikštelių. Nakvynėj galima likti kempinge - jų pastebėjome ne vieną.

Apsilankėme Jūrmalos miesto muziejuje, pasigrožėjome paroda, kurios eksponuojamuose  paveiksluose vyrauja jūros motyvai dvelkiantys pajūrio dvasia.

Be galo patiko Kristaps ir Auguste Morbergs vasarnamyje. 1883 m. statytas pastatas priklausė architektui  Kristaps Morbergs. Vėliau testamentu šis namas buvo paliktas Latvijos universitetui. Šio universiteto studentai veda nemokamas ekskursijas šiame name: vaizdžiai papasakoja namo bei jo šeimininkų istoriją, aprodo namą. Mums papasakojo, jog sovietmečiu šiame name buvo įrengtas sanatorijas, o senajame rūsyje kažkada buvo įrengtas baras. Pats  Kristaps  Morbergs suprojektavo šį namą: jis sugebėjo suderinti įvairius architektūros stilius, pritaikė XIX a. pabaigos - XX a. pradžios technikos naujoves. Nors apie Kristaps  Morbergs  iki apsilankymo šiuose namuose nebuvome nieko girdėję, supratome, jog jis buvo labai originalus žmogus, pavyzdžiui: namo lubas jis nusprendė papuošti siužetine tapyba. Namas mums padarė neišdildomą įspūdį.

Taip pat apsilankėme Jūrmalos muziejuje po atviru dangumi: nusifotografavome prie šiame muziejuje esančių medžio dirbinių. Smagu buvo pasivaikščioti Jūrmalos parkuose, kurių mieste yra keli. Atkreipėme dėmesį, jog Jūrmaloje nemažai dviračių takelių. Be to, dviračiais galima pasivažinėti ir paplūdimiu: tiesiog nuostabiai praleidome laiką besivažinėdami pajūriu ir grožėdamiesi nuostabiais jo vaizdais.

Visi Jūrmalos paplūdimiai nemokami. Smiltiniame Jūrmalos  paplūdimyje  pastebėjome daug vaikų žaidimo aikštelių, suolelių, tinklų futbolui ir tinkliniui žaisti.  Kopų Jūrmalos pajūryje nėra. Įdomu tai, jog pastatai stūkso tiesiog prie pajūrio: mums labai patiko tarsi laivas jūros link išsikišęs viešbutis.

Paplūdimyje žmonių neperkrauta, tad mes be ypatingų pastangų radome vietą poilsiui. Mus labai prajuokino tai, kad latviškai kabančių žmonių mes beveik nesutikome - daugiausia girdėti kalbančių rusiškai ir lietuviškai. Vanduo šiltas ir ramus, todėl paplūdimyje daug poilsiaujančių su vaikais. Labai populiarūs plastiko gultai, kuriuos čia pat galima išsinuomoti. Pajūryje stovi patogios dvipusės persirengimo būdelės. Paplūdimyje nusifotografavome prie žavios skulptūros “Vėžlio“, simbolizuojančios pastovumą ir ilgą gyvenimą. Pastebėjome, jog poilsiautojai labai mėgsta įsiamžinti prie šio “Vėžlio“ .

Pagrindinė Jūrmalos pėsčiųjų gatvė — Jomas iela. Ši gatvė primena Palangos J. Basanavičiaus gatvę, tik ji ne tokia  plati ir triukšminga. Čia pilna restoranų, vasaros terasų, viešbučių. Afišose — kvietimai apsilankyti kultūros namuose ir koncertų salėje „Dzintari“.

Į “Naujoji banga“, “KVN“ televizijos transliuojamus renginius suvažiuoja rusakalbiai iš viso pasaulio. Mūsų kelionės metu vyko renginio “Naujoji banga“ uždarymas, kuri per televiziją tiesiogiai stebėjome jaukioje Jomas iela esančioje kavinukėje.

Mūsų kelionės metu apsilankėme ir  Rygos zoologijos sode. Jis įrengtas Mežaparks  pušyne. Zoologijos sode gyvena išties daug įvairių gyvūnų: zebrų, kupranugarių, meškų bei kitų gyvūnų, kurių anksčiau net nebuvome matę. Kadangi zoologijos sode buvome labai karštos dienos metu, dauguma gyvūnų buvo ramūs, snūduriavo. Zoologijos sodas pakankamai didelis, todėl apsilankymas jame trunka 1-2 val. Kasoje galima pasiimti zoologijos sodo žemėlapį. Aprašyti visų įspūdžių tiesiog neįmanoma, šiame zoologijos sode tiesiog reikia pačiam apsilankyti.  

Savo kelione likome labai patenkinti, nusprendėme, jog laiką praleidome tiesiog  nuostabiai.

Ventspils - Ryga 2010

Kaip ir kiekvienais metais, labai norėjosi prie jūros. Buvom nusprendę, kad važiuosim į Jurmalą į "Nemo" kempingą (www.nemo.lv). Aišku, pasiskaičiau internete atsiliepimų apie jį, pažiūrėjau jų puslapį, parašiau jiems ir... apsigalvojau. Šiemet jie persikėlė į naują vietą, aną vietą kaip supratau rekonstruoja. Naujoje vietoje net nėra virtuvės. Be to apie pačią Jūrmalą neradau teigiamų atsiliepimų (prieš kokius 6-8 metus buvau Jūrmaloj, ir ji man nepaliko didelio įspūdžio). Taigi be ilgų dvejonių buvo nuspręsta važiuoti į miestą, kurį aš pernai įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio - Ventspilį :)  

Vaikų ir jaunimo miestą. Gėlių, fontanų ir parkų miestą. Мėlynos vėliavos pliažą. Tėvų ramybės uostą :)

Kaip ir pernai gyvenome palapinėje 3* kempinge - "Priejūras kempings" :) Tik su orų mums nepasisekė, t.y. nepasisekė man, ne nepavyko pasidegint :) Poilsiui ir žaidimams oras buvo pakenčiamas, o man nereikėjo vaikų saugot nuo saulės :))

Taigi, liepos 27 anksti ryte išvažiavom. Grižom liepos 31 laaabai vėlai vakare, tiksliau naktį. 

Maršrutas (1056 km): per Kauną - Klaipėdą - Šventąją - Liepoją - Jurkalnę - į Ventspilį, o grižom per Rygą.

Važiavo: 2 suaugę ir 4 vaikai (nuo 2,5 iki 7,5 m)

Išleista (be alkoholio ir suvenirų): 900 Lt. Iš jų:

- kuras - 240 Lt;

- 4 nakvynės kempinge palapinėje - 210 Lt;

- maistas - 300 Lt

- pramogos - 150 lt (iš jų Venspilio akvaparkas - 53 Lt (2,5 val visiems), 1 val važinėjimo mašinyte kempinge - 30 Lt, Rygos zoologijos sodas - 60 Lt ir kt)

Kas labiausiai paliko įspūdį? Nerealus griaustinis, sedėjimas džiakuzi po lietum ir Rygos zoologijos sode pirma karta gyvenime pamatyti paukščiai - flamingai:

Tai tiek faktų. Apie pačią kelionę tikiuosi parašysiu vėliau ;)

2 dienų pasivaiksčiojimas po Berlyną

Pigūs skrydžiai, pigūs skrydžiai... Tiek daug kartu girdėta frazė, ir niekada neišbandyta. O tai reiškia, reikia išbandyt:) Panaršiau po internetą, susiradau info, atsiliepimų ir pirmyn :)

Savo pažintį su pigiais skrydžiais pradėjau nuo populiariausio www.ryanair.com. Nemažai po jį naršiau, kol daugmaž išsiaiškinau, kaip viskas veikia. Ir... užsakiau bilietus :) Atvažiuoju pas tėvus, giriuosi, bet palaikimo nesulaukiu... Krizės metais skraidyt... Sakau, juk turėtų labai pigiai kainuot. Tik niekas nepatikėjo, kad už 100 Lt galima nuskrist pirmyn ir atgal...

Praėjo pora dienų, ir mano šeimoje atsirado dar daugiau norinčių paskraidyt :)))) Tai užsakiau, ir jiems bilietus. Ir taip gavosi, kad broliai su savo kompanija pirmiau už mane išbandė šiuos skrydžius ir įsitikino, kad tai yra tiesa - į Berlyną ir atgal bilietas kainavo 85 LT!!!!!

Išskrido labai anksti ryte iš Kauno. Atgal po 2 parų skrydis irgi ankstyvą rytą. Dar Lietuvoj užsakė 2 nakvynės hostelyje po 15 Eur už naktį miesto centre. Bet antra nakvyne nepasinaudojo, nes važiavo į oro uostą ir miegojo tenai :) Nusipirko 2 dienų nuolatinį miesto transportui, kuris kainavo ... EUR, ir važinėjo po visą miestą.

Paprašiau, kad truputi parašytų apie šią išvyką, nes iš pirmų lūpų įdomiau išgirst pasakojimą ;)

Išvykome anksti ryte - iš Kauno oro uosto. Lėktuvas po vienos valandos trukmės kelionės nusileido Schoenefeld oro uoste. Besileisdami grožėjomės Berlyno priemiesčio spalvų įvairove: raudoni stogai, žali medžiai, žydras baseinų vanduo.

Oro uoste gavome lankstinukų, kuriuose buvo pakankamai aiškiai nurodyti metro, autobusų maršrutai. Nustebino, jog mieste labai gerai išvystyta viešojo transporto sistema: galima keliauti metro, autobusais, tramvajais ir kt. Viešuoju transportu galima keliauti ne tik dieną, bet ir naktį. Atkreipėme dėmesį į tai, kad Berlyne labai daug dviratininkų, kurie važiuoja jiems skirtais takais, o didesnius atstumus jie įveikia metro – ši viešoji transporto priemonė puikiai pritaikyta keliauti su dviračiu.  Pastebėjome, kad vietiniai gyventojai automobiliais važiuoja retai, o dažniausiai keliauja viešuoju transportu, dviračiais. Berlyno gatvės plačios ir gražios, važiuojant akį vis patraukdavo įvairūs pastatai, tiltai, kultūros paveldo objektai, didžiulės parduotuvės, dangoraižiai.

Berlynas - nepaprastas miestas: kiekviename jo kampelyje dvelkia istorijos ir modernumo dvasia: mieste tarsi susijungė istorija ir dabartis – šis derinys stebina ir kartu glumina. Labai gaila, bet orai kelionei nebuvo palankūs: buvo labai karšta, virš 30 laipsnių šilumos, todėl visą laiką teko ieškoti pavėsio, būdų atsigaivinti, dėl to nepavyko aplankyti visų įžymių Berlyno vietų.

Labiausiai patiko Berlyno simbolis - Brandenburgo vartai - išties įspūdingas statinys. Dabar šie vartai simbolizuoja Berlyno padalinimą ir suvienytos Vokietijos ateitį. Taip pat buvome dažnai turistų lankomose Aleksandro, Potsdamo aikštėse, prie Bundestago (Vokietijos parlamento), Bundesrato (Vokietijos institucijos, atstovaujančios teritorinių vienetų – žemių - vyriausybes), Televizijos bokšto, Neptūno šaltinio, užėjome į vieną seniausių mieste Marijos bažnyčią.
Labai įdomu buvo apsilankyti Sony centre - tai šiuolaikinių dangoraižių grupė, kurios kiemelis uždengtas labai įmantriu stogu. Kiemelyje veikia kavinės, yra ir fontanas. Bekeliaudami metro išlipome Berlin Hauptbahnhof - tai centrinė Berlyno stotis - ji yra didžiulė, tačiau joje jau po kelių minučių gali susiorientuoti kiekvienas. Čia gausu nedidelių kavinių, parduotuvių, kuriuose galima įsigyti nedidelių suvenyrų. Smagu buvo pasivaikščioti centrinėmis miesto gatvėmis - juose begalė firminių prekių parduotuvių, knygynų, kavinukių.

Berlyne nebūtina žinoti vokiečių kalbą, dauguma 20-45 metų amžiaus vietinių gyventojų kalba anglų kalba. Bekeliaudami po miestą sutikome nemažai rusakalbių, be to, maloniai nustebome, kai prie Bundestago išgirdome lietuviškai besišnekančius turistus. Pastebėjome, kad vokiečiai tolerantiški, draugiški žmonės: vienas garbaus amžiaus vyriškis net neprašytas priėjo prie mūsų, kai mes bandėme išsiaiškinti, kuris metro vyksta į centrą, ir viską mums paaiškino.

Berlyne gyvenome jaunimo svečių namuose. Juose mums išties patiko: švarūs, erdvūs, be to, „karaliavome“ visame aukšte, kadangi tuo metu jame gyvenome tik mes.

Vokietijos sostinėje išties verta apsilankyti: nesvarbu, kiek tau metų, koks tavo išsilavinimas, pomėgiai - šis miestas nustebins ir užburs kiekvieną.

Ir aš noriu.... :)))

Plaukimas Aukštaitijos ežerais - Didysis ratas

Sekmadienį, liepos 4 d., 10 val. buvom Palūšėje. Valtį buvome išsinuomavę www.baidares.net (prieš mėnesį iki plaukimo, www.valtine.lt jau tada neturėjo valčių). Senosios valtinės jau nebėra, rekonstruoja.

Po valandos išplaikėm. Mūsų maršrūtas - Didysis ratas.  Tai ratas Aukštaitijos nacionalinio parko ežerais ir juos jungiančiais upeliais (apie 28 km):
Vienoje maršruto atkarpoje (tarp Dringio ir Baluošo ežerų, netoli Vaišniūnų gyv.) inventorių ir keliautojus pervežė sausumos ruožu apie 1,5 km., o Ginučių kaime valtį reikėjo patiems persinešti per kelią (apie 20 m.). Tikrai buvo didelė "atrakcija" tai padaryt :)

Žemėlapį atsispausdinau iš valtine.lt puslapio, taip pat ten yra ir maršruto aprašymas. Aprašymas yra ir baidares.net puslapyje. Kadangi pati aš plaukiau jau ne pirmą kartą šiuo maršrutu, tai orientuotis buvo nesudetinga.

1 diena

Plaukiame Lūšio ežeru. Lūšiai – labiausiai turistų lankomas Aukštaitijos nacionalinio parko ežeras, kurio plotas 391,4 ha, ilgis – 6.2 km, didžiausias plotis 1.1 km, kranto linija 16.4 km, didžiausias gylis 37 (rytinėje ežero dalyje), dažniausiai esantis gylis 5- 10 metrų. 

Po to svarbu nepražiopsot posukio į Meiros upelį:

O toliau jau pagal žemėlapį: Meiros upeliu (per etnografinį gatvės tipo buvusį žvejų kaimą)- Dringykščio ežeru - Dumblynės upeliu - Dringio ežeru iki poilsiavietės Juodakumpio įlankoje netoli Vaišniūnų kaimo.   

Dringis vienas iš didžiausių(3-ias pagal dydį) ir žuvingiausias Nacionalinio parko ežeras. Plotas 713,1 ha. Ilgis 4,5 km, didžiausias plotis 3,0 km. Didžiausias gylis 24,0 m, vidutinis gylis 8,4 m. Krantai labai vingiuoti, daug įlankų.

Priplaukiam prie Vaišniūnų poilsiavietės, paskambinom į valtinę ir jie atvažiavo mus perkėlė.
Vaišniūnų poilsiavietė:

Persikėlėm į Baluošo ežerą. Čia papietavom valtyje ir plaukėm toliau. 

 

Baluošo ilgis 4,6 km, plotis 1,4 km. Ežere yra 7 salos. Vienoje iš jų salų, Ilgasalėje, yra nedidelis ežerėlis, kurį su Baluošu jungia sąsiauris į Ilgasalę - vienintelį Lietuvoje ežerą saloje.

Įplaukimas į upelį, kuris veda į ežeriuką:

O čia taip atrodo tas įplaukimas ir upelis iš ežeriuko pusės. labai gera vieta ieškot paparčio žiedą per Jonines, nes visos upelio pakrantės apaugę papračiais:

Įžymusis ežeriukas:

Pripaukėm prie tilto link Baluošykščio ežero. Iki šio tilto vyko lenktinės, norėjom aplenkti kitus valtininkus ir baidarininkus. Čia šiaip, dėl sportinio intereso. Kelis aplenkėm, bet tik praplaukus tiltą prasidėjo upelis, kuriame mes strigom ir strigom, ir visi mus lenkė ir lenkė:) Kaip paaiškėjo po to, ne tik kad ir pats mūsų ekipaūas su manta yra sunkus, bet dar ir pati valtis yra sunkesnė už kitas, todėl nemažai teko ją stumti per upelius:)

Įplaukimas į Srovinaitį:

Plaukimas į Srovinaitį irgi buvo įdomus.Įdomi gamta, aukšti medžiai. Valtį tai stumiam, tai plaukiam (daugiau stumiam :), o vienoj vietoj buvo medis nukritęs per upę, tai irgi buvo atrakciją pro jį pralist :)

Priplaukiam Ginučius (www.ginuciai.lt pasirinkite poilsis ;)), kur reikės tik 20 m pernešti valtį, kurios mes 4 net pakelt negalėjom :)

Gerai, kad pataikėm su visu srautu, tai visi vyrai visų valčių pernešė po vieną valtis.10 vyrų vos vos nešė valtį, neįsivaizuoju ką šitoj vietoj daryt, jei plauki be kompanijos...

Keliautojai ilsysi prie Ginūčių malūno. Valgo, geria alų (yra parduotuvė ir kavynė šalia) ir...

...maudosi:

Ginučių vandens malūnas – 19 a. technikos paminklas, čia veikia nedidelis seno malūno muziejus.

Ilgas plaukimas/stumimas ilgu Almajos upeliu link Asėko ežero (virš 2,5 km, plaukėm apie valandą):

Priplaukėm prie mūsų stovyklavietės Linkmenas ežere. Stovyklavietės valdytojas, t.y. pinigų surinkėjas už nieką, -  http://www.trainiskis.lt/lt/stovyklavietes. Nors jų puslapyje šios stovyklavietės nėra, tačiau apie 23 val prisistatė, pinigėlius surinko ir vizitinę kortelę įteikė, o stovyklavietėje net malkų nebuvo (tiesa, kai jie atvažiavo, paklausiau, kur malkos, tai sako, galit iš mūsų mašinos paimt atraižų. 23 val, kai mes jau pusę miško apėjom! :))) Tualetas - medinis namukas su skyle... Nėra ši poilsiavietė patraukli, kiek atsimenų Almajas ežere žymiai gražiasnė ir visai neblogai įrengta. Tik mes turėjom laisvo laiko, norėjom pirma diena daugiau praplaukt, tai ir plaukėm iki jo. Almajas ežere stovyklavietė turėjo būti perpildyta, nes visas savaitgalio srautas apsistojo tenai :)

O čia keliatas nuotraukų iš stovyklavietės:





Vakare prie laužo:

Valgyt vyrėm ant dujinės viryklės, o laužą tiesiog pasisedėjimui užkūrėm. Bet tuo pačiu iškepėm dešrelių ant šakelių bei bulvių lauže :) Apie 12 val ėjom miegot.

Per diena praplaukėm 19 km, išplaukėm 10 val., stovyklavietėj buvom jeigu neklistų apie 18 val. Kitą rytą vyrai jau sunkiai galėjo atsisėst, bet vis tiek džiaugėsi, kad pirmą dieną daugiau praplaukėm ir galim iš ryto neskubėt :)

2 diena

Antrą dieną kaip ir žadėjom neskubėjom. Išplaukėm apie 11.30 val., Palūšėje buvom apie 15 val. atstūmas - 9 km.

Netoli nuo stovuklavietės buvo mūsų pirmas šios dienos lankytinas objektas - Ladakalnis.

Tai Aukštaičių Venecija, viena iš gražiausių vietų Lietuvoje. Iškilęs jis 175 m virš jūros lygio. Saulėtą dieną nuo jo viršūnės matosi 6 ežerai. Rytinėje kalno papėdėje tyvuliuoja Linkmenas ir Asėkas, pietinėje - Alksnas, Alksnaitis o vakarinėje – didžiulis Ūkojas ir Pakasas. Į parko šiaurę Ladakalniu prasideda geomorfologinis draustinis. Ištisa kalvų grandinė-ledynmečio palikimas. Nuo kalno žiūrint į rytus, tarp dviejų ežerų išaugęs vienintelis parke 18 ha ąžuolynas. Jame auga retos augalų rūšys. Manoma, kad ant šio kalno buvo aukojamos aukos baltų gyvybės deivei Ladai - didžiajai Motinai, viso pasaulio gimdytojai.

 Priplaukimas prie Ladakalnio:

"Takelis" į Ladakalnį:

Iš tikrųjų Ladakalnis šiuo metu yra namažai apaugęs, ir pamatyti tuos 6 ežerus yra pakankamai sunku:



Plaukiant toliau ilgąja atkarpa/ape nuo Linkmeno ežero link Asalnykščio, grožėjomes kaimo namukais, poilsevietėm bei stovyklavietėm prie ežero kranto:

Griūvantis tiltas plaukiant link Puziniškių:

Truputį praplaukus už tilto matėsi graži stovyklavvietė su daug medinių stalų ir suoliukų:

O šito poilsio tiltelio ir mes neaplenkėm. sustojom prie jo, išsimaudėm (labai nepatogus įlipimas į vandenį, jokių kopečių, o dugnas dumblas), pasidegimom:

Praplaukėm pro Puziniškių ąžuolą, kuriuo kamieno apimtis - 4,6 m:

Įplaukėm į Asalnus, kurio ilgis 4,8 km ir paskutinį kartą išsimaudėm ežere tiesiai iš valties:

Toliau laukė ilgas makalavimas irklais iki Palūšės. Pakeliui pamatėm dar kelias stovyklavietes:



Palūšė mus pasitiko su lietumi:)

Dar šalia valtinės pastebėjau jaukų naujos statybos poilsio namelį, kad net ėjau išsiaiškint pavadinimą. Vadinasi "Karolio sodyba":


Taip ir baigėsi mūsų dydisi plaukimas. Pilnas įspudžių, nuotykių ir geros nuotaikos :)

P.S. Važiuojant atgal per Kaltanėnus, Kaltanėnuose pastebėjau labai gražiai sutvarkyta pastata, vėl knetėjo išsiaiškinti kas čia per vieta, pasirodo - kaimo turizmo sodyba "Prie Žeimenos":)