Turėk didelių sumanymų, bet džiaukis mažais malonumais.
Kelionės, vaikai, zumba, big data, slidinėjimas, gėlės, skanumynai, rankdarbiai ir kitos malonios smulkmenos.
Smagu, kad užsukot :)
2014 m. gruodžio 1 d., pirmadienis
Advento kalendorius 2014
2012 m. balandžio 18 d., trečiadienis
Маžylio dienoraštis - suėjo 3 mėnesiai
2012 m. kovo 16 d., penktadienis
Mažylio dienoraštis. Mums jau 2 mėnesiai.
Kaip greitai laikas bėga. Atrodo tik atsibudai, o jau vakaras. Ir visoj toj kasdienybėje ir rutinoje pastebiu, kad su trečiu vaiku aš šiek tiek kitokia. Daugiau norisi priglausti prie savęs ir nepaleisti (ne tik jaunėlį, bet ir vyresniuosius), žiūrėti į akis ir atsiminti kiekvieną akimirką šio mažiuko, kuris taip greitai auga ir keičiasi. Ir dar kilo noras žymėti tam tikrus augimo momentus, nors visą laiką galvojau, kad kam to reikia, auga uzauga ir niekam neidomu, ka tas mazas žmogeliukas veikė budamas vieno, šešių mėnesių ar metų. Pažiūrėsim, ar ilgai man kantrybės užteks, bet kaip sakoma: gera pradžia - pusė darbo :).
2012 m. sausio 31 d., antradienis
2010 m. rugsėjo 15 d., trečiadienis
Rytoj į darbą
.jpg)
Šiandien yra ypatinga diena. Paskutinė mano ilgų ir nepakartojamų vaiko priežiūros atostogų diena...
Atostogų, kuriuos praleidau su vaikais, stebėdama juos, padedama jiems augti ir pažinti pasaulį, bet tuo pačių nemažai laiko atradau ir sau: studijavau, keliavau, slidinėjau, skaičiau, auginau gėles, vis kokį nors rankdarbį prisimindavau bei atradau naujų, gyvenau dėl vaikų ir savęs.
Atostogų, kupinu praradimų ir atradimų, džiaugsmo ir ašarų. Bet visada buvau laiminga, nes šalia buvo sveiki vaikai, kuriems be galo reikėjo manęs. Pavydžiu visoms mamoms, kurios dar lieka su savo vaikučiais namuose... :)
2010 m. rugsėjo 1 d., trečiadienis
Naujo etapo pradžia - rugsėjo 1-oji
O šiandien turėjau antrą kartą galimybę pajusti ir stebėti tos naujos pradžios pradžią darželyje... Išleidau savo 2,5 m jaunėlį į darželį. Buvome nuo 8 iki 12. Beveik visą laiką buvau kartu su juo, kaip ir dar 8 mamos. 2 vaikai buvo palikti iš karto. Grižau namo su skaudančia galva... Sunki tą pradžią kai kuriems vaikams. Net budami su mamom kai kurie vaikai labai verkė ir vis prašėsi namo... Sūnui buvo visai įdomu, tik stebėjo vis mane, ar aš esu. Kai užsižaidė, išėjau į koridorių. Po kokio pusvalandžio pastebėjo, kad manes nėra ir apsiverkė. Grižau. 3 kartus sočiai pavalgė už save ir už draugą :) Buvom lauke. Pamatė sesę ir į ašaras, "Vivi!!!!!" (t.y. noriu pas sesę), teko nemažai panešiot, kol apsiramino.
Ramu ir saugu vaikui kol yra mama. Žinau, kas laukia, kai pradėsiu palikinėt. Esu tam pasiruošius. Laubiausiai šiuo atveju man įstrigo ši diena kaip šventė auklėtojoms... Kaip jos pačios juokavo, su kiekviena diena bus lengviau... Man nuo to pusdienio reikėjo po to likusį pusdienį pragulėt :) O dar kiekviena mama tikisi, kad būtent jos vaikas bus apglostytas, apšokinėtas ir pats mylimiausias :)
Vyresnioji irgi be ašarų neapsiėjo. Ateinam, o ten pasikeitė auklėtoja. Džiaugsmas greitai išgaravo ir pasirodė ašarytės. Bet ramiai nuėjo ir kaip supratau visai smagiai praleido pusdienį.
O man pačiai kelis kartus rugsėjo 1 - oji buvo tikrų pradžių pradžia:
- prieš 25 metus pati pradėjau eit į mokyklą;
- prieš 15 metų įstojau į universitetą;
- prieš 10 metų išvažiavau studijuoti į Šveicariją;
- prieš 5 metus išleidau pirmą vaiką į darželį;
- o šiandien jau ir antras pravėrė darželio duris.
Kaip greitai bėga laikas!
Viskas bus gerai! O su kiekviena diena vis lengviau ir lengviau :))))


