Turėk didelių sumanymų, bet džiaukis mažais malonumais.

Kelionės, vaikai, zumba, big data, slidinėjimas, gėlės, skanumynai, rankdarbiai ir kitos malonios smulkmenos.

Smagu, kad užsukot :)


2014 m. birželio 27 d., penktadienis

Pakeliui į Druskininkus, 2014 birželis



Tradicinė apsilankymo vieta - Merkinės piliakalnis, bet ir be jo yra ką apžiūrėt:

- Pirčiupiai (granitinis 5,5 m paminklas "Pirčiupių motina" ir sušaudymo vieta:

1944 m. birželio 3 d. kaimą ištiko didelė nelaimė. Keršydami už sovietų partizanų nužudytus kelis vokiečių kareivius, SS 16-ojo pulko 3-ojo bataliono 9-oji ir 10-oji kuopos išplėšė kaimą, o Pirčiupių gyventojus sudegino gyvus. Žuvo 119 žmonių. Išsigelbėjo 39 gyventojai.Tik po savaitės, birželio 11 d., Valkininkų klebonui Juozui Bardišauskui leista palaidoti aukas. 



1981 m. tragedijos tema sukurtas Almanto Grikevičiaus filmas „Faktas“ (scenarijaus autorius Vytautas Žalakevičius). Poetas Justinas Marcinkevičius tragedijai atminti parašė poemą „Kraujas ir pelenai“. (iš Wikipedijos);


- Akmens kaimo senovinė medinė bažnyčia:

Akmens Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia stovi Akmens kaime, prie Vilniaus–Varėnos I kelio, Merkio dešiniajame krante. Savo forma primena gyvenamąjį namą.

Generolas Bžostovskis 1759 m. pastatė koplyčią. 1797 m. joje būdavo ketveri atlaidai per metus. 1861 m. koplyčia suremontuota. Per Pirmąjį pasaulinį karą sudegus Varėnos bažnyčiai, jos klebonas Juozapas Stasys persikėlė į Akmenį, pastatė kleboniją, padidino koplyčią. 1919 m. įsteigta parapija. Akmuo garsėjo Švč. Jėzaus Širdies (dešimtinės) atlaidais.

Bažnyčia medinė, savo forma primena didelį gyvenamąjį namą, su trisiene apside, kurios šonuose yra zakristija ir prieangis. Prieš bažnyčią stovi stulpinė varpinė. Šventorius aptvertas, vartai plytiniai, su arka. Šalia bažnyčios yra kapinaitės. Jose palaidotas liaudies dainų rinkėjas kunigas Juozapas Čaplikas (1876–1961). Netoli bažnyčios yra akmuo, vadinamas „Užkeikta merga“. Dzūkai mano jį esant stebuklingą.  (iš Wikipedijos)





- neišdildomą įspūdį paliko Merkinės piramidė - didžiulis stiklinis kupolas, kuriame pasakiškai aidi garsas ir šalia esantis medinis gyvenamas namas - kaip iš pasakos. Kai buvom kupolo viduje, užėjo  (matyt)  šeimininkas ir giedojo, įspūdingai skambėjo.

Kaimas garsus jame esančia bioenergetine Česukų piramide, dar vadinama „Širdžių šventove“, pastatyta Povilo ir Onutės Žėkų iniciatyva. Ši piramidė stovi Žėkų sodyboje, prie įvažiavimo į kaimą. Piramidė pastatyta 2003 m. Ji yra žinoma dėl savo tariamų energetinių galių, kaip teigiama, gydančių ligas, suteikiančių dvasinę pusiausvyrą, todėl yra gausiai lankoma. 2009 m. už lankytojų aukas pastatytas 12,5 m aukščio ir 22 m skersmens stiklinis kupolas bei 3 kryžiai (priešais piramidę).




- prie pat Druskininkų yra medžio skulptūrų ekspozicija (Antano Česnulio skulptūrų ir poilsio parkas - www.cesnuliusodyba.lt):



Trys kilometrai nuo Druskininkų yra Naujasodės kaimas, kuriame 30 metų gyvena ir kuria tautodailininkas, medžio drožėjas Antanas Česnulis. Jo sodyboje, prie vaizdingo Ratnyčėlės upelio ir yra išsidėsčiusi drožinių ekspozicija. Svečius sutinka autoriaus sukurtas vejo malūnas, kurio keturiuose aukštuose sukaupta autoriaus drožtos skulptūros, atspindinčios visą kūrybos kelią.

Leidžiantis nuo malūno link Ratnyčėlės upelio yra sukurta unikali Rūpintojėlių siena. Jos akmeninėse nišose yra kaupiami visų Lietuvos meistrų rūpintojėliai.

Toliau, einant Ratnyčėlės pakrante, matysite autoriaus sukurtą kompoziciją „Žmogaus ir medžio gyvenimas“. Tai unikalus senos pušies naturalaus grožio ir drožtų ąžuolo figūrų derinys. Pušies nišose figūros: „Ryte ant keturių, dieną ant dviejų, vakare ant trijų“.

Kitoje pusėje - kompozicija „Džiaugsmas ir liūdesys“. Toliau seka reljefai „Krikštynos“, „Vestuvės“, „Palydėtuvės“ ir „Eglė žalčių karalienė“.

Milžinas, keliantis didelį akmenį, Pavasaris, iškėlęs tris inkilus, šventas Jurgis, kovojantis su slibinu.

Teatro tema, kurios scenoje šoka šokėjai grojant muzikai. Aplink išsidėstę liaudies teatro personažai. Tai Žemaitės „Marti“, Vienuolio „Prieblandoje“, Krėvės „Prie dangaus vartų“.

Pabaigoje - didelė pavėsinė su stalais. Joje išsidėstę reliefai „Duonos kelias“. Ekspozicija nuolat papildoma naujais kūriniais.



Tiesa, dar užsukom į Grūto parką lamų ir zebrą paziūrėt:




Ir pagalaiu kelionės tikslas - 22 val. akvaparke ir jo viešbutyje: pliušku-pliušku ir noriu dar :)

O grįžę dar nuvažiavom į Trakų Vokę į Jonines ir prisiminiau vaikystę pindama vainikus:



Dar info: http://www.anonsas.lt/portal/categories/20/1/0/1/article/29242/projektas-grazioji-lietuva-is-vilniaus-i-druskininkus

1 komentaras: