Vaikai, rankdarbiai, kelionės, eko gyvenimo būdas (ekologiškas ir ekonomiškas), slidinėjimas, gėlės, skanumynai ir kitos malonios smulkmenos, kuriomis džiaugiuosi ir apie kurias rašau.

Turėk didelių sumanymų, bet džiaukis mažais malonumais.

Smagu, kad užsukot :)

2013 m. rugsėjo 9 d., pirmadienis

Kelionė prie jūros 2013: Pamario kraštas, Nemuno deltos regioninis parkas, Papė ir Ventspilis


Ši karta tai buvo tikrai kelionė, o ne tiesiog poilsis prie jūros. Planavome šiais metais praleisti keletą dienų Papėje, o ne Ventspilyje, kaip visada. Norėjome išbandyti kažką naujo, esančio arčiau Lietuvos. Tačiau „norisi kaip geriau, o gavosi kaip visada“ J
Pagalvojau, kad iki Papės greitai atvažiuosim, tai reikia pakeliui ką nors aplankyti. Nebuvom dar aplankę Ventės rago – tai ir tapo mūsų tikslu. Išvažiavom „vėlai“ – 7 val ryto. Pakeliui aplankėm Šilutę, Rusnę, Uostadvarį, Minijos (Mingės) kaimą, Kintus (šis maršrutas, pažymėtas žemėlapyje yra apie 80 km ilgio), Karklę (planuose buvo dar Litorinos eko pažintinis takas, tačiau dėl lietaus nepavyko pasivaikščioti) .
Šiek tiek apie matytas apylinkes (pagrindinė info iš Vikipėdijos). Bendras mano subjektyvus įspūdis – nykus apleistas kraštas, tačiau nesigailiu, kad jį apvažiavom. Šis kraštas turi išskirtinius objektus, kokių niekur kitur Lietuvoje nerasi:
  • -          magnolijų sostinė – Šilutė,
  • -          miestelis saloje – Rusnė,
  • -          Lietuvos Venecija – Minijos kaimas,
  • -          užliejamas kelias Šilutė – Rusnė,
  • -          ilgiausios Lietuvos upės –Nemuno – delta bei Nemuno deltos regioninis parkas,
  • -           Mažosios Lietuvos miesteliai – Rusnė, Kintai,
  • -          Seniausi Lietuvoje švyturiai - Uostadvario ir Ventės ,
  • -          Pirmoji ornitologinė stotis Lietuvoje – Ventės rage 1929 m.,
  • -          kadaise buvęs pats ilgiausias kaimas Lietuvoje – Karklė (ilgis 9km).  

Didžiausią įspūdį paliko Minijos kaimas, prižiūrėtas, gražūs namukai. Uostadvaris – dievo užmirštas kraštas, apleistas. Rusnėje šalia tilto įrengta apžvalgos aikštelė su gražių vaizdu į Rusnės upės atšakas. Labai norėjau pravažiuot Šilutės-Rusnės keliu, kuris užliejamas pavasarį.

Legenda apie Nemuną ir jo atšakas (http://lt.wikipedia.org/wiki/Rusn%C4%97_(up%C4%97): 48 km nuo žiočių prasideda Nemuno delta – upė išsišakoja į Rusnę (pagrindinė vaga) ir Giliją (atsišakoja link Rusijos). Ties Rusnės miesteliu upė skaidosi į Atmatą dešinėje ir Skirvytę kairėje taip sudarydama Rusnės salą. Toliau šios atšakos dar skaidosi į smulkesnes protakas ir suteka į Kuršių marias
Pasakojama, kad kadaise Rusnė buvo mylimiausia Nemuno dukra. Bet ją įsimylėjo Bangpūčio sūnus Vakaris. Vieną tylų vakarą jis atskriejo prie Nemuno ir ėmė pasakoti apie savo meilę jo dukrai, prašė jos rankos. Tačiau Nemunas tylėjo – jį apėmė gėla vien pamanius, kad teks skirtis su mylima dukrele. Tada pirmą audringą naktį Vakaris slapta išsivežė Rusnę į savo tėvo Bangpūčio namus. Nemunas ilgai neatleido Vakariui, pyko ir ant dukters. Tačiau tik sulaukęs anūkų – Atmatos, Skirvytės, Pakalnės, Vorusnės, Vytinės – vėl nušvito džiaugsmu. Taip aiškinami Nemuno deltos upelių vardai.

Šilutė.  Tiesiog pravažiavom, buvom sustoję iškeisti litų į latus. Prieš planuojant kelionę, visai pamiršau, kad Šilutė – magnolijų sostinė Lietuvoje (http://www.siluteszinios.lt/siluteje-jau-zydi-magnolijos/), čia jų auga begalė mieste, čia jos dauginamos, per daugiau kaip 40 metų pritaikytos būtent Lietuvos sąlygom. Mieste yra skirtingo tikėjimo bažnyčios:  Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia (iki bokšto viršūnės aukštis siekia 50 metrų, bokšte 3 varpai ir miesto laikrodis, mušantis laiką kas 15 minučių). Prie geležinkelio stovi Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčia (pastatyta 1854 m.),  bei netoliese yra Šilutės evangelikų baptistų bažnyčia.  Taip pat mieste yra Šilutės Arkangelo Mykolo koplyčiasentikių bendruomenė ir  Šilutės Naujoji Apaštalų bažnyčia
Rusnės miestelis. Miestelis įsikūręs Rusnės saloje (vienintelis toks Lietuvoje), Nemuno deltoje, tarp Atmatos ir Skirvytės upių. Pasigrožėjom apžvalgos aikštelėje atsiveriančiu vaizdu į Atmatą. Apžiūrėjom vieną seniausių bažnyčių Lietuvoje – Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčią, pastatytą apie 1583 m. Kelis kartus ji degė, dabartinė bažnyčia pastatyta 1809 m. Į vidų patekti nepavyko ir panašu, kad ji neveikianti. Nusipirkom paragaut nelabai skanų sterką.
Uostadvario kaimas. Ko ten važiavom, nežinau J Paskaičiau, kad plaukiant iš Rusnės į Nidą stoja kateris Uostadvaryje. Pagal žemėlapį irgi atrodė turėtų būti gražų, daug vandens. Iš tikrųjų – užaugę laukai, krūmynai. Apleisti nunykę keletas namų. Vienintelė įžymybė – 18 metrų aštuoniakampis Uostadvario švyturis, sujungtas su švyturio sargo gyvenamuoju namu,. Pastatytas 18731876 m. priešais Minijos žiotis.  Dabar tai technikos istorijos paminklas, navigacijai nebenaudojamas, bet yra puikus Rusnės ir Minijos apylinkių apžvalgos bokštas. Mums įspūdžio nepadarė, ir nežinojome, kad į jį galima įlipti.
Minijos (Mingės kaimas)( įdomus pasakojimas apie kaimą čia http://www.minija.lt/ming279.html) -  žvejų gatvinis kaimas, Minijos upės žemupyje. Vienintelis gatvinis kaimas, kuriame gatvę atstoja upė ir pagrindiniai fasadai atsukti į upę, tačiau tilto per Minijos upę greta nėra. Dėl gražaus, unikalaus gamtovaizdžio dar vadinamas „Lietuvos Venecija“. Vienas iš gražiausių ir žinomiausių Lietuvos kaimų, savitas savo unikalumu. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje daugiausia buvo statomi Mažajai Lietuvai būdingi mūriniai ir mediniai pastatai – autentiškų pastatų neišliko. Kaimas nedidelis, kokie 10 namų, bet labai gražiai sutvarkytų. Taip pat įspūdį paliko didelė prieplauka su labai daug jachtų ir katerių. Atrodo važiuoji į užkampį, keletas namų ir tiek. Ir staiga pamatai daug gražių laivelių J Į Minijos kaimą mes atvažiavom kairiuoju Minijos upės krantu. Palei upę įrengtas pasivaikščiojimų takas ir Mingės sodyba su kavinuke ir pavėsine ant Minijos kranto (http://www.mingeskaimas.lt/minges-sodyba ). Minijos upė  (http://www.minija.lt/minijos-up279s-382em279lapis.html) – dešinysis Nemuno intakas, įteka į Atmatą (dešiniąją Nemuno deltos atšaką) 3 km nuo jos žiočių. Studijų laikais teko 3 dienas ja plaukti baidarėmis (http://www.minija.lt/kelion279s-upe.html)  tik neatsimenu nuo kur iki kur, bet atsimenu, kad buvo ką veikti J
Ventės ragas –mus sutiko lietingu oru. Šiek tiek laukėm, kol nustos lyti. Tačiau kol bėgom iki švyturio, lietaus vis tiek gerai gavom J Įlipom į švyturį, apžiūrėjom paukščių gaudykles, pasigrožėjom saulėta Kuršių nerija (Ventės rage lijo, o Kuršių nerijoje švietė saulė) ir bėgte vėl į mašiną.
Ventės ragas  - pusiasalis prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių, į pietus nuo Ventės gyvenvietės. Labiausiai žinomas dėl jame įkurtos praskrendančių paukščių žiedavimo stoties. Jo ilgis siekia 5,5 km, plotis – 2,2 km.  Priešingame marių krante yra Preila. Čia yra pagrindinis Lietuvoje paukščių migracijos kelias, vedantis į Europos pietus, atogrąžas ir net pietinę Afriką. Taip pat čia stovi seniausias iš septynių Lietuvoje esančių švyturių (pastatytas 1863 m.), į kurį mes visi įlipome. Dėl oro sąlygų (lietaus ir vėjo) pasigrožėti atsiveriančiais vaizdais ir aplankyti ornitologinę stotį nepavyko...
Mažoji liuteronų bažnyčia (kairėje) ir buvusioji liuteronų bažnyčia (dešinėje).

Kintai. Įdomi istorija yra apie Ventės/Kintų bažnyčią (iš Vikipėdijos). 1360 m. kryžiuočiai čia pastatė Vindenburgo pilį ir bažnyčią, kurias vėliau sugriovė marių bangos. Pilies akmenys buvo panaudoti mūrinės bažnyčios statybai. Apie 1700 m. sugriuvo ir naujoji mūrinė Ventės bažnyčia. 1705 m. jos griuvėsiai buvo pervežti į Kintus ir panaudoti Kintų bažnyčios statybai. Pasakojama, kad tuo metu kai Ventėje buvo paplauta bažnyčia ir tarp gyventojų kilo ginčas, kur turėtų stovėti naujieji maldos namai. Pasak legendos, iš kraštutinių kaimų – Ventės ir Kiošių – vienu metu buvo išsiųsti 2 žygūnai ir nutarta, kad vietoje, kur jie susitiks, bus statoma naujoji bažnyčia. Jie rankas paspaudę būtent Kintuose.
1905 m. suremontuota. Iki Pirmojo pasaulinio karo buvo apie 5000 parapijiečių, daugiausia lietuvių. Pamaldos laikytos lietuvių ir vokiečių kalbomis. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia uždaryta, sovietmečiu restauruota, įkurta parodų ir koncertų salė. 1990 m. bažnyčia atiduota katalikams.
Prie bažnyčios buvo įkurta parapinė pradžios mokykla, joje 18881892 m. mokytojavo Vydūnas.
Karklė. Vėl gi studijų laikais su keliais draugais buvom sugalvoję žygį – pereiti visą Lietuvos pajūrį pėsčiomis. Tai būtent ties Karklę buvo labiausiai nepraeinama vieta, daug įkaitusių akmenų, kad net su batais buvo karšta per juos eiti ir didžiuliai skardžiai. Karklėje norėjom aplankyti Olando kepurę ir pasivaikščioti ten prasidedančiu Litorinos pažintinių taku, tačiau lijo ir nusprendėm atidėti kitam kartui šį objektą.
Karklė minima nuo 1253 metų. XV a. siekiant užtikrinti pajūrio kelio, einančio iš Karaliaučiaus pro Klaipėdą link Rygos, normalų veikimą ir apsaugą, pakelėje buvo pradėtos kurti karčiamos, neretai tapdavusios prekybos centrais. XVI a. minima Karklės karčiama, Karklė buvo viena didžiausių gyvenviečių krašte.
XIX a. viduryje prijungus atskirus vienkiemius ir žemės sklypus susiformavo Karklininkų kaimas, kuris prasidėjo nuo Girulių ir Olando kepurės ir tęsėsi iki Nemirsetos (iš viso apie 9 km). Tai buvo pats ilgiausias kaimas Klaipėdos krašte. Sodybos buvo išsidėstę išilgai jūros kranto, kad kiekvienas kiemas turėtų atskirą priėjimą prie jūros.
PAPĖ
Pažintinė kelionė baigėsi ir važiuojam į „galutinį“ mūsų tikslą, kempingą Papėje Pukarags www.pukarags.lv. Kelias iki Papės – pyyyyp... Skaitėm internete atsiliepimus, kad blogas, bet kad iki tokio lygio, daugiau ne už ką juo nevažiuotume. 10 km per 30 min, atgal šiek tiek greičiau...
Kadangi orai mus nelepino, buvo vėsoka, lynojo ir pūtė stiprus vėjas, kempingas pasirodė netinkamas mūsų kompanijai. Jis plyname lauke, iki jūros tikrai keli žingsniai, todėl vėjas buvo toks, kad mažius vos pastovėdavo. Įsivaizduoju per karščius tenai irgi ne ką geriau, išsikept galima. Kitas svarbus mums dalykas (juk su 5 vaikais važiavom) – virtuvė – maždaug 10 kv.m. kambarėlis su 2 praustuvėm ir 2 vienos skylės el. viryklės. Namukų daug ( 4-vietis be patogumų – 32 latai), vietos palapinėm daug (kai atvykome, buvo beveik tuščias kempingas) – tai kur ir kaip žmonės gamina valgyt, jeigu būna pilnas kempingas žmonių? Jau buvo pusė šešių, buvom sušlapę ir nuvargę, tačiau vienbalsiai nusprendėm važiuoti į mūsų numylėtą Ventspilį J Kempinge buvome 21 val., įsikūrėme savo vietoje, pavalgėm ir miegot.

VENTSPILIS
Apie jį jau ne kartą rašiau (OFICIALUS PUSLAPIS ČIA http://www.ventspils.lv/rus/) , ir apie superinį 3* kempingą (Piejūras) (http://www.camping.ventspils.lv/ru/index.html) (2 suaugusiems ir 5 vaikams para kainavo 55 Lt be mokesčio už mašiną).  Ši kartą aplankėm tik vaikų parką centre ir atvirą akvaparką, nes porai dienų apsistojom.  Tai buvo mūsų 4 kelionė į Ventspilį ir šį kempingą, taigi jautėmės kaip namuose. Jau ir vaikai viską pažįsta. Ir labai greitai prie gero pripranta... Nuėjom į vaikų parką, per 10 min viską apibėgo, aplandžiojo ir padarė išvada, ai, čia nieko naujo...
Kas buvo kitaip šį kartą, tai kad savaitgalį (08.16-18) kempinge vyko sąskrydis. Beveik visas kempingas savaitgaliui buvo išnuomotas. Taigi, penktadienį iš ryto turėjom iš savo gerosios vietos kraustyti savo 10-vietę palapinę su begale daiktų į kitą vietą, toliau nuo centro/scenos. Registratūroje perspėjo, kad bus labai triukšminga, bus koncertas iki ryto. Mes tik apsidžiaugėm  J Ir tikrai, visą tą kraustymosi nepatogumą kompensavo geras gyvos muzikos koncertas. Ir ne toks jau triukšmingas. Bet va su tualetais ir dušais pasidarė problematiška, eilės didžiulės, o virtuvę iš viso uždarė... Ryte turėjom tenkintis koše iš pakelių.  Išvažiuojant pastebėjom užrašą, kad vietų nėra. Kadangi mes dažniausiai važiuodavom po Žolinių, tai atvažiuodavom po ilgojo savaitgalio ir kaip tik po sąskrydžio, kaip supratau, jis kasmet vyksta panašiu laiku. Ir tik šiemet važiavom prieš Žolines ir patekom į sąskrydį. Atvažiavus sąskrydžio  savaitgalį, galima likti ant ledo.
Vanduo +18, oras gal +23, vėjuota, banguota,  todėl pagrinde buvome kopose. Žmonių minimaliai. Ketvirtadienį stadiono dydžio duobėje kopose buvome vieni, vaikai prisilakstė J
Akimirka iš pajūrio. Diena, vėsoka, stiprus vėjas.  Mažius su palaidine. Išėjom prie jūros. Visi prie jūros vaikšto su striukėm. Prie jūros buvo šilta bala vandenėlio. Tai jis joje žaidė, maudėsi, gulėjo, pliuškenosi. Eina pora su 2 vaikais, maždaug 2 ir 4 m. Pažiūrėjo į mažių, nusišypsojo, pastovėjo, stebėjo ilgokai. Po to žiūriu, paėjo į priekį ir saviškius išrengė ir leido su kelnaitėm palakstyt po balas, nors patys ir liko su striukėm smile

Šiek tiek info iš Vikipedijos ir kitų www šaltinių:
Pamario kraštas
Mingės upė pamaryje
Pamario kraštas - regionas, kurį sudaro visa Šilutės rajono vakarinė dalis palei Nemuną, Kuršių marias, jam priklauso užliejamos pavasario pievos, Žalgirio miškas ir Rusnės sala, Ventė ir Kintai. Tai labai savitas kraštas, kuriame galima išskirti kelių etninių kultūrų ištakas. Švėkšnos, Gardamo, Žemaičių Naumiesčio seniūnijos priklausė Didžiajai Lietuvai, tad ir šių miestelių pastatai, architektūra skyrėsi nuo Klaipėdos krašte įprastos statybos. Kintai, Rusnė, KatyčiaiMažosios Lietuvos miesteliai, yra visai kitokio savitumo.
1992 m. Pamario krašte buvo įkurtas Nemuno deltos regioninis parkas, kuris užima per 29 tūkst. ha. Jis apima Nemuno deltos dalį su Ventės ragu ir Rusnės sala. Pietinė parko riba driekiasi prie Rusnės upės – šitaip vadinamas Nemunas žemiau Pagėgių, nuo Gilijos atsišakojimo. Per parko teritoriją driekiasi ArktiesEuropos – Rytų Afrikos paukščių migracijos kelias. Ventės rage, labiausiai į vakarus nutolusiame Šilutės rajono taške, prof. Tadas Ivanauskas 1929 m. įkūrė paukščių žiedavimo stotį. Per 70 metų, kai čia žieduojami paukščiai, ornitologai žiedavo daugiau kaip milijoną sparnuočių.
Pamario krašto potvyniai
Potvynis Šlažų kaimo apylinkėse
Pamario krašto potvyniai dažniausiai vyksta pavasarį, kai didžiausia Lietuvos upė Nemunas išsilieja iš krantų. Potvynis apsemia per 50 km kelių. Pavasario potvynis yra tik šiam kraštui būdingas reiškinys. Šilutės rajone potvynis paprastai apsemia 14000 hektarų teritoriją. Daug rečiau potvynis būna žiemą ar rudenį. Pavasarinis potvynis dažniausiai užlieja tą nemažą Pamario krašto pievų dalį. Pavasario potvynio metu, per 2 mėnesius į Kuršių marias suplūsta 2/5 metinio Nemuno vandens nuotėkio. Nemunas, vidutiniškai nešdamas 700 m³ vandens, savo nuotėkį padidina 12 kartų. Dažniausiai potvynis užlieja Šlažų ir Žalgirio kaimo apylinkes, potvynis visiškai užlieja ir Žalgirio mišką. 2004 m. buvo įvyko didžiausias potvynis; tuomet buvo apsemta 5000 ha teritorijos.
Išsiliejęs vanduo ir ledai griauna pylimus, apsemia gyvenvietes, ardo kelius, krantines, derlingus žemės plotus užneša nešmenimis. Kasmet potvyniai atneša daug nuostolių. Užliejamų plotų gyventojai ir valdžia bando kovoti su vandens stichija. Aukštinami pylimai ir pilami nauji, tvirtinami upių krantai. Prieš prasidedant ledonešiui, Nemuno žemupyje, norint išvengti ledų sangrūdų, juos laužo ledlaužis. Kartais ant ledo bandoma barstyti durpes. Virš užlietų plotų skraido Šilutės aviacijos lėktuvai. Jų pagalba buvo išgelbėta nemažai žmonių, atsidūrusių potvynio vandens glėbyje. Kita problema yra, kad nėra gilinamas Nemunas.
Užlietas Šilutės – Rusnės kelias
Šilutės – Rusnės kelias
Dažniausiai potvynis užlieja Šilutės – Rusnės kelią. Gylis dažniausiai būna nevienodas dėl iškritusių kritulių. Kai ant kelio vanduo siekia 25 cm, kelias tuomet tampa nebepravažiuojamas. Tuomet automobiliai į Rusnę keliami specialiu tralu. 1997 m. vandens gylis ant kelio siekė 1,4 m. Susisiekimas su Rusne buvo neįmanomas.
Rusnė, Kintai - Mažosios Lietuvos miesteliai (http://lt.wikipedia.org/wiki/M._Lietuva).
Mažoji Lietuva
Veikiama protestantų bažnyčios ir Prūsijos valstybės Mažojoje Lietuvoje susiformavo savita lietuvių kultūra, kuri skyrėsi nuo Lenkijos ypač paveiktos katalikiškos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių kultūros. Mažosios Lietuvos lietuviai save vadino lietuvininkais ir tuo skyrėsi nuo Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių. Nors po 1945 m. Mažojoje Lietuvoje praktiškai nebeliko lietuvininkų ir jų kultūros, šis regionas buvo svarbus Lietuvos kultūrai. Mažojoje Lietuvos buvo išspausdinta pirmoji knyga lietuvių kalba, pirmoji lietuviška Biblija, pirmoji lietuvių kalbos gramatika, pradėtas leisti pirmasis laikraštis lietuvių kalba. Iki 1709-10 m. maro lietuviai sudarė Rytprūsių gyventojų daugumą, gyveno daugiausia kaime, o miestuose vyravo vokiečiai.Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva (vok. Preussisch Litauen), rečiau – Litauischer Kreis, Litauische Ämter, Provinz Litthauen) – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai. Iki Kalavijuočių Ordino invazijos XIII a., vėliau Mažąja Lietuva tapusio regiono gyventojai buvo daugiausia skalvių ir nadruvių gentys. Vykstant kovoms tarp Lietuvos ir Ordino ši teritorija prarado didelę dalį savo gyventojų. Regionas vėl pradėtas apgyvendinti po Melno taikos, gyventojų pagrindą sudarė likusieji baltai, naujai atsikėlę lietuviai ir iš kitų Prūsijos regionų grįžtantys gyventojai. „Mažosios Lietuvos“ sąvoka pirmą kartą paminėta tarp 1517 ir 1526 m. Šiuo metu jo dauguma priklauso Kaliningrado sričiai, dalis – Lietuvai (Klaipėdos kraštas) ir Lenkijai. Siaurąja prasme taip vadinama ir tik Klaipėdos kraštas, esantis vienu iš penkių dabartinės Lietuvos etnokultūrinių regionų.
Olando kepurė – 24,4 m aukščio skardis arba klifas Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros pakrantėje, Pajūrio regioniniame parke, 2 km į šiaurę nuo Girulių, prie Karklės. Prieš 12–15 tūkst. m. suformavo Baltijos ledynas[1].
Tai parabolinė kopa, supustyta ant moreninio gūbrio. Ši vieta yra intensyviai ardoma jūros. Palaipsniui iš morenos pagrindo išplaunami didesni ar mažesni rieduliai. Todėl taip vadinamame pliaže susikaupė riedulių sąnašynas. Ardant skardžio pagrindą, nuo Olando kepurės viršuje, dėl sunkio jėgos, formuojasi nuošliaužos.
Olando kepurė nuo seno buvo orientyras jūreiviams ir žvejams, todėl XIX a. pr. pastatyti navigaciniai ženklai ir nuo tada žymima žemėlapiuose. Čia atsiveria jūros vaizdas su stačiais krantais ir akmenuotais paplūdimiais. Nuo skardžio patogu stebėti virš jūros skrendančius paukščius.
Litorinos ekologinis pažintinis takas
Maršruto ilgis 2 km, Trukmė 2 valandos, Sudėtingumas lengvas
Maršruto apibūdinimas: į pietus ir į šiaurę nuo Olandų kepurės eina status senovinis Litorinos jūros kranto šlaitas, bangų suformuotas prieš 5-7 tūkst. metų. Santykinis šio senovinio šlaito aukštis (nuo jūros terasos apačioje iki moreninio gūbrio viršuje) yra 8-21 m. Čia susidarė gilios šaltiniuotos griovos su trumpais srauniais upokšniais. XIX a. pabaigoje, apželdinant Girulių pajūrį, šiose vaizdingose vietose buvo sukurtas klaipėdiečių pasivaikščiojimams skirtas parkas, įveisti ąžuolai, bukai, platanalapiai klevai, kiti dekoratyviniai medžiai. Taką žymi specialus ženklinimas bei informaciniai stoveliai, tad vargu ar galima pasiklysti. Šlaito viršuje įrengtos įspūdingos regyklos su pavėsinėmis. Lankytini objektai: paprastųjų skroblų, paprastųjų bukų alėjos, europinis kėnis, sibirinis maumedis, raudonasis ąžuolas, platanalapiai klevai, Olandų kepurė.
http://www.savaitgalis.lt/lt/pramogos/keliones_lietuvoje/pesciuju_marsrutai/ekologinis_pazintinis_takas_litorina/
Ekologinis pažintinis takas „Litorina“driekiasi Baltijos pajūriu. Žingsniuojant šiuo taku, Baltijos krantas tarp medžių sušmėžuos iš 15 m aukščio. Prieš maždaug 7500 metų čia tyvuliavo Litorinos jūra, kurios vandens lygis buvęs gerokai aukštesnis už dabartinės Baltijos. Todėl skyrėsi ir kranto linijos aukštis.
Sūroka Litorinos jūra pradėjo formuotis, kai maždaug prieš 7,5 tūkst. metų pietinėje ir vakarinėje Anciliaus ežero dalyje prasidėjo krantų grimzdimas. Susidarė dabartiniai Skagerakas ir Kategatas, per kuriuos į Anciliaus ežerą pateko Šiaurės jūros vanduo bei jai būdinga gyvūnija. Šiai gyvūnijai tipiškas buvo pilvakojis moliuskas Littorina littorea, kurio vardu jūra ir pavadinta. Šio moliusko paplitimas rodo ir padidėjusį jūros sūrumą. Politorininiu laikotarpiu, trukusiu apie 4000 metų, Baltijos jūra, kartu ir Lietuvos krantai, pamažu įgijo dabartinius kontūrus, jūroje įsivyravo dabartinė augalija ir gyvūnija. (http://www.delfi.lt/vasara/keliones/poilsislt/pajurio-regioninis-parkas-ekologinis-pazintinis-takas-litorina.d?id=61882241)
Naudingos nuorodos, kurias aptikau ruošiantis šiai kelionei:
Maršrutai Nemuno deltos regioniniame parke:
Sodyba Karkleje 100 žingsnių iki Jūros http://www.tpl.lt/kaimo-turizmo-sodyba-pajurio-kiemas/
Kviečiame keliauti po regioninius parkus http://www.vstt.lt/VI/article.php?article_id=1461
Ilgąjį vasaros savaitgalį Latvijoje, Žiemupės kempinge praleidęs Marius pasakojo, kad ten nuvyko ilgai neieškojęs kur poilsiauti – praėjusiais metais su draugais atradęs vos du latus (apie 10 litų) už naktį kainuojantį kempingą šiemet ten apsistoti nusprendė vėl

http://verslas.delfi.lt/manolitai/alternatyva-surmuliuojanciam-lietuvos-pajuriui-laukiniai-latvijos-papludimiai.d?id=59106233#ixzz2bjnyzRWe
Daug info apie papludimius latvijoje as radau anonsas.lt - straipsnis vadinasi - Latvijos pajūris: paplūdimiai Latvijoje

http://verslas.delfi.lt/manolitai/alternatyva-surmuliuojanciam-lietuvos-pajuriui-laukiniai-latvijos-papludimiai.d?id=59106233#ixzz2bjqBJmO6
Kempingas siek tiek uz Liepojos http://www.verbelnieki.lv/index.html
Aktyvus poilsis prie vandens http://www.zemgaletourism.lv/dobele_lt?id=28
Aktyvus POILSIS LATVIJOS VALSTYBINESE MISKUOSE http://www.mammadaba.lv/lt/
Nykštukų ir raganų parkas (Tervetės nac parkas)
  • suaugusiesiems – 2,20 LVL;
  • moksleiviams, studentams, pensininkams – 1,50 LVL;
  • šeimos bilietas (2 suaugusieji + 2 moksleiviai) – 6,00 LVL;
  • ikimokyklinio amžiaus vaikams – nemokamas bilietas;
  • Siauruko bilietas  – 0,50 LVL / viena stotelė;
  • Siauruko naudojimams renginiams – 75,00 LVL / valanda.
Vaikai iki 7 m. amžiaus, specialiųjų internatinių mokyklų ir vaikų namų auklėtiniai bilietai nemokami Vaikai (7-18 m.) 0.60 Ls
Dieninio skyriaus studentai, pensininkai, invalidai 0.60 Ls
Suaugusieji 1.20 Ls Šeimos bilietas (2 suaugusieji + 2 vaikai 7-18 m.) 3.00 Ls Įvažiavimas į parko teritoriją: lengviesiems automobiliams 3.00 Ls autobusams 6.00 Ls Palapinės vieta 1.00 Ls
Paslaugų įkainiai Tėrvetės (Gulbių) vandens telkinyje Valties nuoma meškeriojimui 7.00 Ls/diena Valties nuoma vėžių gaudymui 10.00 Ls/diena Valties nuoma 1.00 Ls/valanda Vandens dviračio nuoma 2.00 Ls/valanda Poilsio namelio (dviviečio) nuoma iki 2006 07 01 10.00 Ls/para Poilsio namelio (keturviečio) nuoma iki 2006 07 01 14.00 Ls/para Poilsio namelio (dviviečio) nuoma po 2006 07 01 13.00 Ls/para Poilsio namelio (keturviečio) nuoma po 2006 07 01 17.00 Ls/para Patalynės komplekto nuoma (poilsio nameliui) 2.00 Ls/ komplektas Poilsio namelio (dviviečio) ir valties nuoma iki 2006 07 01 13.00 Ls/para Poilsio namelio (keturviečio) ir valties nuoma iki 2006 07 01 16.00 Ls/para Poilsio namelio (dviviečio) ir valties nuoma po 2006 07 01 16.00 Ls/para Poilsio namelio (keturviečio) un valties nuoma po 2006 07 01 20.00 Ls/para Palapinės vieta prie Tėrvetės (Gulbių) telkinio 1.00 Ls/para Automobilių stovėjimo aikštelės ant pylimo nuoma lengvajam automobiliui, jei nuomojama valtis arba poilsio namelis 0.50 Ls už įvažiavimą Automobilių stovėjimo aikštelės ant pylimo nuoma lengvajam automobiliui – kitiems lankytojams 3.00 Ls Tinklinio ir krepšinio aikštelių naudojimas 1.00 Ls/valanda

Kiti pasiūlymai: jei dar nebuvote, siulau nuvaziuoti i Lenkija prie Morskie Oko graziausiu ezeru Tatruose, jie yra vaziuojant is Zakopanes link Slovakijos i Lysa Poliana, apie 20 km. Pamatytas vaizdas tikrai vertas keliones. Bent musu seimai labai patiko. Galima iki ezeru eiti pestute apie 9 km arba arkliais traukiamu vezimaiciu nuvaziuot:) Vaizdai ir keliai zymiai geresni nei Ukrainoje:) geru ispidziu:)

1 komentaras:

  1. Saunuoliai, kaip ir visada :)
    Pape mums irgi paliko didziuli ispudi. Tiesa, mes ten visgi pragyvenom 3 dienas. Mano asmenine nuomone - jeigu Pape butu latviu, ten tikrai galima butu apsistoti. O kadangi didzioji dalis jos - lietuvaiciu, tai Palangos lygio poilsiaviete musu neisrankiems pilieciams, kuriems kaip yra - taip ir gerai, gali ir rusy gyvent, kad tik pigiau :P Musu vaikai, atsiprasau uz tuo zodzius, kuriuos parasysiu, - 3 dienas nejo i tulika "rimtu" reikalu, ir tik nuvaziave toliau nuo Lietuvos sienos ir pagaliau pateke i normalias gyvenimiskas salygas, pirmiausia apsilanke tualetuose :D
    Na o Ventspilio kempingas - austo lygio. Mes ten irgi vienais metais gyvenom :) Ir apskritai pats Ventspils - labai labai :) Ypac keliaujant su vaikais :)

    AtsakytiPanaikinti